Apie bažnyčią
Bažnyčios istorija prasideda dar XVII a. pabaigoje. Strutinskų šeima, garsėjusi savo dosnumu ir religine ištikimybe, 1732 metais sumanė pastatyti naują vienuolyną, kurio statybos tęsėsi iki 1760 metų. Pagaliau, 1763 m., buvo pašventinta nauja bažnyčia, kurios durys atvėrė kelią parapijos tikintiesiems.
Basieji karmelitai čia įsikūrė apie 1700 metus, juos svetingai priėmė Ukmergės pavieto stalininkas Jonas Mykolas Strutinskis. Vienuolių veikla turėjo didelę reikšmę vietos bendruomenei – jie įkūrė parapinę mokyklą, kuri prisidėjo prie švietimo plėtros regione. Deja, po pralaimėto 1831 m. sukilimo Rusijos valdžia bažnyčią ir vienuolyną uždarė, o liturginiai reikmenys buvo išdalinti kitoms parapijoms.
Nors XVIII a. pabaigoje stačiatikių cerkvė įsikūrė buvusiose bažnyčios patalpose, XIX a. pab. vienuolyne buvo įkurtas moterų stačiatikių vienuolynas su mokykla, ruošusi pradinių mokyklų mokytojus. Per Pirmąjį pasaulinį karą vokiečių kariuomenė pavertė bažnyčią automobilių garažu, stipriai ją nuniokojusi. Tik 1918 m. bažnyčia grąžinta katalikams, o klebonas Stanislovas Stakelė ėmėsi jos atnaujinimo darbų.
Nepaisant įvairių negandų ir persekiojimų, tarp jų ir Antrojo pasaulinio karo sprogdinimų, bažnyčia išliko svarbi vietos bendruomenei. Po karo klebonas Pranciškus Strakšas ir vėliau kiti dvasininkai rūpinosi bažnyčios restauracija ir puošyba. Ypač verta paminėti kunigą Joną Bubą, kuris nepabūgo represijų ir kalinimų, tačiau grįžęs į Lietuvą toliau tarnavo tikintiesiems.
Architektūriškai Antalieptės Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia yra puikus baroko stiliaus pavyzdys: ji yra vienanavė, su dviem fasado bokštais. Presbiterija siauresnė ir žemesnė už pagrindinę navą, o už jos yra žemesnė koplyčia su bokšteliu. Šventoriaus tvora aukšta ir mūrinė, suteikianti visam kompleksui tvirtumo bei didybės pojūtį.
Šiandien Antalieptės bažnyčia ir ją supantis vienuolyno kompleksas yra ne tik religinių apeigų vieta, bet ir gyva istorija, liudijanti daugybę pasikeitimų ir išbandymų, kuriuos per amžius patyrė ši vietovė.
Galerija ir ištekliai
Laisvo, kiek eskizinės manieros piešinio litografijoje vaizduojama barokinė dvibokštė Antalieptės Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia. Ji stovi Antalieptės miestelyje, Šventosios dešiniajame krante, prie Dusetų – Daugailių kelio. Senoji Antalieptės bažnyčia pastatyta iki 1685 (nuo tų metų pradėtos rašyti metrikų knygos). Naujos bažnyčios ir basųjų karmelitų vienuolyno fundatoriai buvo Strutinskai. 1732–1734 buvo pastatytas vienuolynas, 1732–1760 – bažnyčia ( ji pašventinta 1763). Vienuoliai čia buvo įkūrę parapinę mokyklą.
Aprašė Regina Urbonienė
Vertikalus, nespalvotas atvirukas yra iš plėšomo, ketvirtosios serijos, fotoatvirukų albumo „Lietuvos vaizdai“.
Averse: Antalieptės miestelio (Zarasų r.) panoraminis vaizdas. Miestelio puošmena – iki 1685 m. pastatyta Antalieptės Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčia. Pirmame plane užfiksuotas stovintis prie medžio ir grojantis dūdele piemuo. Reverse: vieta laiškui ir adresui. Pagaminimo duomenys.