Apie bažnyčią
Dusetų Švč. Trejybės bažnyčia, iškilusi Sartų ežero pietiniame krante, yra neoromaninio stiliaus šventovė, kurios istorija siekia dar XVI amžių. Pirmoji medinė bažnyčia Dusetose buvo pastatyta iki 1519 metų, o 1530-aisiais Jonas Radvila parapijai dovanojo turto, įpareigodamas kleboną išlaikyti mokyklą. Ši mokykla tapo svarbiu kultūrinio ir edukacinio gyvenimo centru.
XVIII a. Dusetų dvaro grafai Emerencijana Pliaterienė ir Jonas Liudvikas Pliateris rūpinosi parapijos gerove: 1738 m. jie pastatė prieglaudą, o 1744 m. – naują kryžminio plano medinę bažnyčią su šešiais altoriais ir mūrine varpine. Po 1863 m. sukilimo vietos kunigai, tokie kaip Antanas Petravičius ir Domininkas Korzickis, susidūrė su represijomis dėl savo veiklos ir palaikymo kovotojams.
1870 m. Rusijos valdžia bandė priversti kai kuriuos parapijiečius pereiti į stačiatikybę, tačiau dusetiškiai kunigai jiems slapta teikdavo katalikiškus patarnavimus. Klebono Juozapo Raukos iniciatyva 1872 m. bažnyčioje buvo sumažinta lenkiškų giedojimų dalis, pamokslai pradėti sakyti lietuviškai, taip skatinant tautinį sąmoningumą.
Klebono Antano Rumševičiaus dėka 1886–1888 m. buvo pastatyta dabartinė plytų mūro bažnyčia, žavinti savo neoromaniniu stiliumi. Bažnyčios viduje trys navos su skliautais, trys plytiniai altoriai, dekoruoti Leonardo Gogelio skulptūromis. 1930 m. bažnyčią puošė menininkas Vladas Čižauskas, vėliau jo darbai tapo svarbia interjero dalimi.
Įdomu tai, kad bažnyčia turi keletą vertingų dailės paminklų, įskaitant centrinį altorių, sakyklą, kilnojamus altorėlius ir paveikslą „Marija su kūdikiu“. Vargonai, įrengti XIX a. pabaigoje, yra romantinio stiliaus ir manoma, kad juos sukūrė vokiečių meistras.
Šventorius apsuptas akmens mūro tvora su Kryžiaus kelio stočių koplytėlėmis, o kampe stovi įspūdinga barokinė varpinė, pastatyta 1744 metais. Pirmajame jos aukšte buvo įrengta šv. Kryžiaus koplyčia su altoriumi.
Bažnyčios istoriją parašė kanauninkas Petras Strelčiūnas, kuris prieš Antrąjį pasaulinį karą intensyviai dirbo parapijoje. Jo iniciatyva 1931 m. Vladas Čižauskas išdažė bažnyčią, o 1939 m. buvo pastatyta parapijos salė.
Po Antrojo pasaulinio karo Dusetose gyveno altarista Mykolas Bergenis, kuris ilgus metus buvo kalintas Solovkų ir Butyrkų lageriuose. Jis grįžo į Lietuvą ir buvo palaidotas Dusetų bažnyčios šventoriuje.
Dusetų Švč. Trejybės bažnyčia yra ne tik religinis, bet ir kultūrinis paveldas, simbolizuojantis vietos bendruomenės stiprybę ir ištvermę per daugelį istorinių negandų.
XVIII a. Dusetų dvaro grafai Emerencijana Pliaterienė ir Jonas Liudvikas Pliateris rūpinosi parapijos gerove: 1738 m. jie pastatė prieglaudą, o 1744 m. – naują kryžminio plano medinę bažnyčią su šešiais altoriais ir mūrine varpine. Po 1863 m. sukilimo vietos kunigai, tokie kaip Antanas Petravičius ir Domininkas Korzickis, susidūrė su represijomis dėl savo veiklos ir palaikymo kovotojams.
1870 m. Rusijos valdžia bandė priversti kai kuriuos parapijiečius pereiti į stačiatikybę, tačiau dusetiškiai kunigai jiems slapta teikdavo katalikiškus patarnavimus. Klebono Juozapo Raukos iniciatyva 1872 m. bažnyčioje buvo sumažinta lenkiškų giedojimų dalis, pamokslai pradėti sakyti lietuviškai, taip skatinant tautinį sąmoningumą.
Klebono Antano Rumševičiaus dėka 1886–1888 m. buvo pastatyta dabartinė plytų mūro bažnyčia, žavinti savo neoromaniniu stiliumi. Bažnyčios viduje trys navos su skliautais, trys plytiniai altoriai, dekoruoti Leonardo Gogelio skulptūromis. 1930 m. bažnyčią puošė menininkas Vladas Čižauskas, vėliau jo darbai tapo svarbia interjero dalimi.
Įdomu tai, kad bažnyčia turi keletą vertingų dailės paminklų, įskaitant centrinį altorių, sakyklą, kilnojamus altorėlius ir paveikslą „Marija su kūdikiu“. Vargonai, įrengti XIX a. pabaigoje, yra romantinio stiliaus ir manoma, kad juos sukūrė vokiečių meistras.
Šventorius apsuptas akmens mūro tvora su Kryžiaus kelio stočių koplytėlėmis, o kampe stovi įspūdinga barokinė varpinė, pastatyta 1744 metais. Pirmajame jos aukšte buvo įrengta šv. Kryžiaus koplyčia su altoriumi.
Bažnyčios istoriją parašė kanauninkas Petras Strelčiūnas, kuris prieš Antrąjį pasaulinį karą intensyviai dirbo parapijoje. Jo iniciatyva 1931 m. Vladas Čižauskas išdažė bažnyčią, o 1939 m. buvo pastatyta parapijos salė.
Po Antrojo pasaulinio karo Dusetose gyveno altarista Mykolas Bergenis, kuris ilgus metus buvo kalintas Solovkų ir Butyrkų lageriuose. Jis grįžo į Lietuvą ir buvo palaidotas Dusetų bažnyčios šventoriuje.
Dusetų Švč. Trejybės bažnyčia yra ne tik religinis, bet ir kultūrinis paveldas, simbolizuojantis vietos bendruomenės stiprybę ir ištvermę per daugelį istorinių negandų.
Galerija ir ištekliai
Kompozicijoje – Dusetų Švč. Trejybės bažnyčia.
Signuotas akvarele averso apatinėje dalyje kairėje, pieštuku reverso viršutinėje dalyje.