O kościele
XVI a. Biržų kunigaikštystėje vyko reikšmingi religiniai pokyčiai. Mikalojus Radvila Rudasis priėmė protestantizmą ir persekiojo katalikus, todėl pirmoji bažnyčia sunyko, o antrąją nugriovė Kristupas I Radvila. Tačiau XVII a. pabaigoje Vilniaus vyskupas Steponas Pacas inicijavo naujos katalikų bažnyčios statybą, kurioje pradėjo dirbti Andrius Maciejevičius, kuris pastatė koplyčią.
Liudvika Karolina Radvilaitė 1692 m. rėmė kitą katalikų bažnyčios įrengimą. Naujoji bažnyčia buvo medinė, nedidelė, su vienu altoriumi ir trims varpais, tačiau neturėjo zakristijos. XVIII a. Ona Sanguškaitė-Radvilienė fundavo dar vieną medinę bažnyčią, kuri turėjo penkis bokštus ir penkis altorius.
XIX a. pradžioje Biržai atiteko grafams Tiškevičiams. Jonas Tiškevičius 1853–1861 m. finansavo esamos mūrinės bažnyčios statybą pagal architekto Tomo Tišeckio projektą. Statybos darbus prižiūrėjo Laurynas Cezaris Anikinis. Bažnyčia buvo pašventinta 1861 m. vyskupo M. Valančiaus sekretoriaus Justino Dovydavičiaus.
Bažnyčia pasižymi baroko ir klasicizmo bruožais. Tai halinė, stačiakampio plano (45x25 m) bažnyčia su dviem bokštais, siekiančiais 43 m aukštį. Viduje yra trys navos, atskirtos pilioriais, centrinė nava yra 15 m pločio, o šoninės – po 4,3 m. Viduje galima rasti įspūdingus kryžminius skliautus ir klasikinio stiliaus mūrinius altorius su dailininko Vladislovo Majerovskio nutapytais paveikslais.
Bažnyčioje taip pat yra vienas didžiausių Lietuvoje pneumatinių instrumentų – Jurgio Astrausko vargonai, pagaminti 1935 m. Šalia bažnyčios esančiame šventoriuje palaidoti keli reikšmingi dvasininkai, o pati bažnyčia tarnauja ne tik kaip maldos vieta, bet ir kaip kultūros bei bendruomenės centras su aktyvia jaunimo, šeimų ir chorų veikla.
Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia yra ne tik svarbus religijos objektas, bet ir reikšmingas Lietuvos kultūros paveldas, prisimenamas dėl savo turtingos istorijos ir architektūrinio grožio.
Galeria i zasoby
Pastatyta 1880 m.
Koplytėlė. 1870 m. Meistras Stepas Jurevičius (1818 m. Astravo dvare - 1893 m. Vaitkūnų k., Biržų raj.)
Talentingo liaudies meistro, interjerinių medžio darbų autoriaus, skulptoriaus ir raižytojo Stepo Jurevičiaus sukurti meniniu požiūriu vertingi darbai - mediniai paneliai, frizai, karnizai, parketinės su inkrustacijomis grindys puošė grafų Tiškevičių rūmus Astrave, Tiškevičiaus šeimos ložės ir medinės presbiterijos grotelės — šv. Jono Krikštytojo bažnyčią. Po ilgo ir įtempto darbo Astravo dvare apie 1885 m. meistras buvo apgyvendintas Vaitkūnų kaime. Nebeturėdamas sudėtingesnių darbo įrankių, pradėjo dirbti medines skulptūrėles, kryžius, koplytėles, antkapinius paminklus, kraitines skrynias, medžio raižinius. Iki šių dienų išliko negausus meistro darbų palikimas, saugomas Biržų, Kauno M.K.Čiurlionio dailės muziejuose, privačiose kolekcijose. Dalis darbų yra neatpažinti.
1931 m. koplytėlę BIržų muziejui padovanojo Kazė Mockūnaitė iš Lamokėlių k., Biržų vls.