About the Church
Karsakiškio Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia yra vienas iš tų architektūros ir istorijos perlų, kuris slepiasi Panevėžio rajono užkampyje. Ši nedidelė, bet išskirtinė šventovė stovi Karsakiškio kaime, prie Lėvens upės dešiniojo kranto. Ši vietovė ne tik turtinga savo kraštovaizdžiu, bet ir intriguojančia istorija.
Pirmoji bažnyčia Karsakiškyje buvo pastatyta dar 1803 metais dvarininkų Ivaškevičių iniciatyva. Tai buvo medinė bažnyčia, tačiau laikui bėgant ji sudegė. Naująją medinę bažnyčią 1831 metais pastatė dvarininkas Galiofas. Tačiau ir ši bažnyčia nebuvo ilgalaikė – atvykęs kunigas Leonas Skopas 1869 metais rado ją apleistą ir su kiauru stogu.
1884 metais bažnyčia vėl sudegė. Tuometinis parapijos kunigas Skopas, gavęs pagalbą iš Sirapavo dvaro savininko Petkevičiaus, pradėjo naujos mūrinės bažnyčios statybos darbus. 1887–1888 metais buvo pastatyta dabartinė neoromaninė, istoristinė bažnyčia. Jos įrengimas vyko iki pat 1905 metų, kai kunigas Juozapas Remeikis pasirūpino bažnyčios vidaus apipavidalinimu, įsigijo varpus ir 8 registrų vargonus. Deja, 1915 metais varpai buvo išvežti į Rusiją.
Dar vienas svarbus įvykis buvo kunigo Povilo Svilo iniciatyva 1908–1909 metais atlikti bažnyčios nutinkavimo ir dažymo darbai, taip pat buvo apmūrytas šventorius. Vyskupas Pranciškus Karevičius 1914 metais pašventino bažnyčią. 1924–1934 metais klebonu dirbo Vincentas Velžys, kuris nupirko naujus varpus, liturginius rūbus ir indus bei įrengė suolus.
Bažnyčia būdinga kryžminio plano (31,4 × 10,6 m), vienabokštė struktūra su penkiais altoriais. Ji apsupta ažūrinės plytų mūro tvoros, kuri suteikia ypatingą atmosferą ir pabrėžia šios vietos sakralumą.
Įdomu tai, kad Karsakiškio dvaro savininkai, remdami bažnyčios statybą ir palaikymą, ne tik prisidėjo prie parapijos gyvenimo, bet ir kultūrinės veiklos plėtros. Pavyzdžiui, 1793–1795 ir 1804–1806 metais čia gyveno ir kūrė poetas kunigas Antanas Strazdas.
Šiandien Karsakiškio Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia yra ne tik religinis šventovė, bet ir kultūrinis paminklas, liudijantis apie praeities iššūkius ir žmonių siekius išsaugoti tikėjimą ir vertybes. Parapijoje taip pat veikia keletas koplyčių: Naujikų koplyčia, Palaukių Šv. Pranciškaus koplyčia ir Bygailių Šv. Marijos Magdalenos koplyčia, kurios papildo šios bendruomenės sakralinį gyvenimą.
Apsilankymas šioje bažnyčioje gali tapti ypatinga kelione į praeitį, leidžiančia įsivaizduoti, kaip per šimtmečius keitėsi žmonių gyvenimai ir aplinka, kartu išsaugant tikėjimą ir tradicijas.
Pirmoji bažnyčia Karsakiškyje buvo pastatyta dar 1803 metais dvarininkų Ivaškevičių iniciatyva. Tai buvo medinė bažnyčia, tačiau laikui bėgant ji sudegė. Naująją medinę bažnyčią 1831 metais pastatė dvarininkas Galiofas. Tačiau ir ši bažnyčia nebuvo ilgalaikė – atvykęs kunigas Leonas Skopas 1869 metais rado ją apleistą ir su kiauru stogu.
1884 metais bažnyčia vėl sudegė. Tuometinis parapijos kunigas Skopas, gavęs pagalbą iš Sirapavo dvaro savininko Petkevičiaus, pradėjo naujos mūrinės bažnyčios statybos darbus. 1887–1888 metais buvo pastatyta dabartinė neoromaninė, istoristinė bažnyčia. Jos įrengimas vyko iki pat 1905 metų, kai kunigas Juozapas Remeikis pasirūpino bažnyčios vidaus apipavidalinimu, įsigijo varpus ir 8 registrų vargonus. Deja, 1915 metais varpai buvo išvežti į Rusiją.
Dar vienas svarbus įvykis buvo kunigo Povilo Svilo iniciatyva 1908–1909 metais atlikti bažnyčios nutinkavimo ir dažymo darbai, taip pat buvo apmūrytas šventorius. Vyskupas Pranciškus Karevičius 1914 metais pašventino bažnyčią. 1924–1934 metais klebonu dirbo Vincentas Velžys, kuris nupirko naujus varpus, liturginius rūbus ir indus bei įrengė suolus.
Bažnyčia būdinga kryžminio plano (31,4 × 10,6 m), vienabokštė struktūra su penkiais altoriais. Ji apsupta ažūrinės plytų mūro tvoros, kuri suteikia ypatingą atmosferą ir pabrėžia šios vietos sakralumą.
Įdomu tai, kad Karsakiškio dvaro savininkai, remdami bažnyčios statybą ir palaikymą, ne tik prisidėjo prie parapijos gyvenimo, bet ir kultūrinės veiklos plėtros. Pavyzdžiui, 1793–1795 ir 1804–1806 metais čia gyveno ir kūrė poetas kunigas Antanas Strazdas.
Šiandien Karsakiškio Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia yra ne tik religinis šventovė, bet ir kultūrinis paminklas, liudijantis apie praeities iššūkius ir žmonių siekius išsaugoti tikėjimą ir vertybes. Parapijoje taip pat veikia keletas koplyčių: Naujikų koplyčia, Palaukių Šv. Pranciškaus koplyčia ir Bygailių Šv. Marijos Magdalenos koplyčia, kurios papildo šios bendruomenės sakralinį gyvenimą.
Apsilankymas šioje bažnyčioje gali tapti ypatinga kelione į praeitį, leidžiančia įsivaizduoti, kaip per šimtmečius keitėsi žmonių gyvenimai ir aplinka, kartu išsaugant tikėjimą ir tradicijas.
Gallery and Resources
Karsakiškio Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia.
Signuotas akvarele averso apatinėje dalyje dešinėje, pieštuku reverso viršutinėje dalyje kairėje.