About the Church
Panevėžyje, Smėlynės gatvėje, stovi įspūdinga Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia – unikalus neoromanikos architektūros pavyzdys. Bažnyčios istorija siekia 1507 metus, kai Nevėžio dešiniajame krante buvo pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. Per ilgus šimtmečius ji patyrė daugybę permainų, praradimų ir atstatymų.
Pirmoji bažnyčia, nors buvo medinė ir nedidelė, turėjo tris altorius ir bokštelį su trimis varpeliais. Šalia stovėjo klebonija, ūkiniai pastatai, smuklė, pirtis ir net bravoras. Nuo 1528 metų parapinėje mokykloje mokėsi vietos vaikai.
Nepaisant sunkumų ir nelaimių, tokių kaip 1601 metais sunykusi bažnyčia ar 1655 metų karų metu apgriautas maldos namai, Panevėžio tikintieji nuolat stengėsi atkurti savo šventovę. Šiandieninė mūrinė bažnyčia buvo pradėta statyti 1877 metais, po daugelio bandymų ir trukdžių. Statybos darbai buvo užbaigti 1885 metais, o jos architektas buvo Ustinas Golinevičius.
Bažnyčios interjeras taip pat vertas dėmesio. Joje yra trys altoriai ir 23 registrų vargonai, kurie buvo įrengti dar 1887 metais. Nepaisant Pirmojo pasaulinio karo metu patirtų nuostolių – išvežtų varpų į Rusiją – bažnyčia buvo atkurta ir toliau tarnavo miesto bendruomenei.
Svarbu paminėti ir pokario laikotarpį, kai bažnyčia buvo apnaikinta, tačiau kanauninko Vlado Butvilos rūpesčiu ji buvo suremontuota. Vėliau, prelato Kazimiero Dulksnio iniciatyva, įsigyti nauji varpai. Monsinjoro Jono Juodelio klebonavimo metu (1970–2006) buvo pastatyta nauja klebonija.
Šiandien Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia yra ne tik religinių apeigų vieta, bet ir svarbus kultūros paveldo objektas, menantis turtingą miesto istoriją ir jai ištikimus žmones. Tai vieta, kurioje susipina senųjų laikų dvasia ir dabarties gyvenimas.
Pirmoji bažnyčia, nors buvo medinė ir nedidelė, turėjo tris altorius ir bokštelį su trimis varpeliais. Šalia stovėjo klebonija, ūkiniai pastatai, smuklė, pirtis ir net bravoras. Nuo 1528 metų parapinėje mokykloje mokėsi vietos vaikai.
Nepaisant sunkumų ir nelaimių, tokių kaip 1601 metais sunykusi bažnyčia ar 1655 metų karų metu apgriautas maldos namai, Panevėžio tikintieji nuolat stengėsi atkurti savo šventovę. Šiandieninė mūrinė bažnyčia buvo pradėta statyti 1877 metais, po daugelio bandymų ir trukdžių. Statybos darbai buvo užbaigti 1885 metais, o jos architektas buvo Ustinas Golinevičius.
Bažnyčios interjeras taip pat vertas dėmesio. Joje yra trys altoriai ir 23 registrų vargonai, kurie buvo įrengti dar 1887 metais. Nepaisant Pirmojo pasaulinio karo metu patirtų nuostolių – išvežtų varpų į Rusiją – bažnyčia buvo atkurta ir toliau tarnavo miesto bendruomenei.
Svarbu paminėti ir pokario laikotarpį, kai bažnyčia buvo apnaikinta, tačiau kanauninko Vlado Butvilos rūpesčiu ji buvo suremontuota. Vėliau, prelato Kazimiero Dulksnio iniciatyva, įsigyti nauji varpai. Monsinjoro Jono Juodelio klebonavimo metu (1970–2006) buvo pastatyta nauja klebonija.
Šiandien Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia yra ne tik religinių apeigų vieta, bet ir svarbus kultūros paveldo objektas, menantis turtingą miesto istoriją ir jai ištikimus žmones. Tai vieta, kurioje susipina senųjų laikų dvasia ir dabarties gyvenimas.
Gallery and Resources
