O kościele
Panemunio Švč. Trejybės bažnyčia yra įdomus architektūros ir istorijos paminklas, stovintis Panemunio miestelyje, šalia Nemunėlio upės. Ši bažnyčia yra puikus istorizmo stiliaus pavyzdys su neoromaninės ir neogotikinės architektūros bruožais.
Bažnyčios istorija prasideda dar XVII amžiuje, kai apie 1620 metus Martynas Marcelis Giedraitis Panemunyje įsteigė reguliariųjų atgailos kanauninkų vienuolyną. Nors vienuolynas buvo uždarytas 1832 metais, jo buvimas paliko gilų pėdsaką miestelio religinėje ir kultūrinėje istorijoje. Jau nuo 1682 metų vykdavo jungtuvių apeigos, tuo metu čia jau veikė parapija.
1760 metais pastatyta nauja medinė bažnyčia, o jos prieglobstyje vėliau įrengta prieglauda bei klebonija. XIX amžiuje Panemunio miestelis išgyveno kelis reikšmingus pokyčius: dvaro dvarininkas Teofilius Komaras 1861-1863 metais pastatė naują mūrinę kleboniją, o 1862 metais buvo suremontuotas ir išdažytas bažnyčios vidus, įrengti vargonai. Tačiau šie laikai nebuvo lengvi: Panemunio vikaras Konstantinas Piesliakas aktyviai prisidėjo prie 1863 metų sukilimo ir už tai buvo ištremtas į katorgą.
Laikui bėgant, bažnyčia ir toliau keitėsi – 1881 metais pastatyta medinė prieglauda, 1901 metais – mūrinė varpinė, kurioje buvo trys varpai. Deja, 1915 metais bažnyčia sudegė, bet bendruomenė nenuleido rankų ir altorių įrengė varpinėje, o netrukus pastatė laikiną bažnyčią.
Tarpukariu, klebono Vincento Norkaus iniciatyva, buvo pastatyta dabartinė akmenų ir plytų mūro bažnyčia, kurios projektą parengė Bistromas. Naujoji bažnyčia buvo konsekruta 1936 metais vyskupo Kazimiero Paltaroko. Viduje bažnyčia yra bazilikinė, trijų navų, su vienu bokštu. Jos šventoriaus tvora taip pat mūryta iš akmenų ir plytų, o joje stovi minėtoji varpinė.
Per Antrąjį pasaulinį karą ir po jo bažnyčia buvo remontuojama, rūpinosi klebonai Augustinas Liepinis ir Jonas Nagulevičius. Šiandien Panemunio Švč. Trejybės bažnyčia yra ne tik vietinių religinių apeigų centras, bet ir svarbus kultūros paveldo objektas, menantis turtingą Panemunio istoriją.
Bažnyčios istorija prasideda dar XVII amžiuje, kai apie 1620 metus Martynas Marcelis Giedraitis Panemunyje įsteigė reguliariųjų atgailos kanauninkų vienuolyną. Nors vienuolynas buvo uždarytas 1832 metais, jo buvimas paliko gilų pėdsaką miestelio religinėje ir kultūrinėje istorijoje. Jau nuo 1682 metų vykdavo jungtuvių apeigos, tuo metu čia jau veikė parapija.
1760 metais pastatyta nauja medinė bažnyčia, o jos prieglobstyje vėliau įrengta prieglauda bei klebonija. XIX amžiuje Panemunio miestelis išgyveno kelis reikšmingus pokyčius: dvaro dvarininkas Teofilius Komaras 1861-1863 metais pastatė naują mūrinę kleboniją, o 1862 metais buvo suremontuotas ir išdažytas bažnyčios vidus, įrengti vargonai. Tačiau šie laikai nebuvo lengvi: Panemunio vikaras Konstantinas Piesliakas aktyviai prisidėjo prie 1863 metų sukilimo ir už tai buvo ištremtas į katorgą.
Laikui bėgant, bažnyčia ir toliau keitėsi – 1881 metais pastatyta medinė prieglauda, 1901 metais – mūrinė varpinė, kurioje buvo trys varpai. Deja, 1915 metais bažnyčia sudegė, bet bendruomenė nenuleido rankų ir altorių įrengė varpinėje, o netrukus pastatė laikiną bažnyčią.
Tarpukariu, klebono Vincento Norkaus iniciatyva, buvo pastatyta dabartinė akmenų ir plytų mūro bažnyčia, kurios projektą parengė Bistromas. Naujoji bažnyčia buvo konsekruta 1936 metais vyskupo Kazimiero Paltaroko. Viduje bažnyčia yra bazilikinė, trijų navų, su vienu bokštu. Jos šventoriaus tvora taip pat mūryta iš akmenų ir plytų, o joje stovi minėtoji varpinė.
Per Antrąjį pasaulinį karą ir po jo bažnyčia buvo remontuojama, rūpinosi klebonai Augustinas Liepinis ir Jonas Nagulevičius. Šiandien Panemunio Švč. Trejybės bažnyčia yra ne tik vietinių religinių apeigų centras, bet ir svarbus kultūros paveldo objektas, menantis turtingą Panemunio istoriją.
Galeria i zasoby
Ilgametis Panemunio Švč. Trejybės bažnyčios kunigas Augustinas Liepinis (1896-1977), nusifotografavęs su motina Veronika ir broliu Antanu (kairėje) savo tėviškėje Zilgalėje (Latvija, šalia Neretos). Į Panemunį A. Liepinis buvo paskirtas 1941 m. Jis - pedagoginių ir religinių veikalų autorius, po karo suremontavo bažnyčią. Reverso viršutiniame dešiniajame kampe yra įrašas: „7 VI 18".
Panemunio Švč. Trejybės bažnyčios kunigas Vincas Norkus. Jo iniciatyva 1927–1936 m. pastatyta Bistromo suprojektuota dabartinė akmenų ir plytų mūro bažnyčia. Reverso viršutiniame kairiajame kampe yra fotografo spaudas: „Foto. L. Liaudansko Pandėly".