O kościele
Pirmoji bažnyčia Suvainiškyje buvo pastatyta 1782 metais Antano Kamarausko iniciatyva. Tai buvo medinė bažnytėlė, kuri nuo pat pradžių sulaukė daug dėmesio ir tapo svarbiu bendruomenės centru. Kamarauskas netgi pakvietė reguliariuosius atgailos kanauninkus ir paskyrė nemažą žemės plotą parapijai. Deja, prasidėjus Rusijos imperijos represijoms, 1832 metais ši bažnyčia buvo uždaryta, o vienuolynas panaikintas. Tačiau vietiniai gyventojai ir toliau siekė turėti savo maldos namus ir nepasidavė sunkumams.
Naujas etapas prasidėjo 1862 metais, kai klebono Antano Mackevičiaus rūpesčiu buvo pradėta statyti dabartinė akmenų mūro bažnyčia. Statyba buvo užbaigta 1863 metais, tačiau pačiam Mackevičiui teko patirti tremtį dėl įtarimų palaikius 1863 metų sukilėlius. Laimei, po kelerių metų jis grįžo į Lietuvą.
Bažnyčia pergyveno daugybę pokyčių ir laiko išbandymų. 1933 metais vyskupas Kazimieras Paltarokas ją konsekravo. Tarpukariu parapija gavo papildomų žemių iš Ratkūnų dvaro, o kunigo Stepono Ramanausko iniciatyva 1939–1940 metais buvo pastatyta nauja prieglauda su sale. Tačiau Antrojo pasaulinio karo metu buvo prarasti du iš trijų varpų, kurie buvo išvežti į Rokiškį ir niekada negrąžinti. Nepaisant to, bažnyčia buvo kelis kartus remontuota – tiek po 1947 metų, tiek 1982-aisiais.
Architektūriniu požiūriu, Suvainiškio Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia yra nuostabus stačiakampio plano dvibokštis pastatas su trimis altoriumi. Jos šventoriaus tvora taip pat pagaminta iš akmenų mūro, suteikiant visai struktūrai tvirto ir ilgaamžio įspūdį.
Ši bažnyčia ne tik yra svarbus religinis objektas, bet ir reikšminga istorinė vieta, liudijanti apie Suvainiškio bendruomenės ištvermę, tikėjimą ir atkaklumą per amžius.
Galeria i zasoby
Spalvota, vertikalaus formato nuotrauka. Suvainiškio Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia, Panemunio g. 28, Suvainiškio k., Pandėlio sen., Rokiškio r. sav. Priekinio fasado vaizdas iš vakarų pusės. Fotografas Jonas Danauskas, apie 1990 m.
Bažnyčia mūrinė, istoristinė, stačiakampio plano, dvibokštė, vienanavė. Sienos akmenų, apvadai ir karnizai – raudonų plytų mūro. Šventorių juosia akmenų mūro tvora su stulpiniais akmenų ir raudonų plytų mūro vartais ir kaltinėmis, ažūrinėmis sąvaromis.
Pastatyta 1862–1863 metais parapijiečių lėšomis, klebono Antano Mackevičiaus rūpesčiu. Už ryšius su sukilėliais, jos statytoją Rusijos valdžia 1863–1870 m. buvo ištrėmusi į Tobolsko guberniją. Bažnyčią 1933 m. konsekravo vyskupas Kazimieras Paltarokas. Po 1947 ir 1982 m. ji remontuota. Stovi Latvijos pasienyje, Neretos kairiajame krante.
Priklauso Motiejaus Valančiaus vyskupavimo laikotarpiu (1850–1875) pastatytoms ar restauruotoms bažnyčioms.
Aprašymą parengė Algirdas Čėsna, 2014-06-05.
Spalvota, vertikalaus formato nuotrauka. Suvainiškio Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia, Panemunio g. 28, Suvainiškio k., Pandėlio sen., Rokiškio r. sav. Priekinio fasado vaizdas iš vakarų pusės. Fotografas Jonas Šimkus, Kretinga, 2001 m.
Bažnyčia mūrinė, istoristinė, stačiakampio plano, dvibokštė, vienanavė. Sienos akmenų, apvadai ir karnizai – raudonų plytų mūro. Šventorių juosia akmenų mūro tvora su stulpiniais akmenų ir raudonų plytų mūro vartais ir kaltinėmis, ažūrinėmis sąvaromis.
Pastatyta 1862–1863 metais parapijiečių lėšomis, klebono Antano Mackevičiaus rūpesčiu. Už ryšius su sukilėliais, jos statytoją Rusijos valdžia 1863–1870 m. buvo ištrėmusi į Tobolsko guberniją. Bažnyčią 1933 m. konsekravo vyskupas Kazimieras Paltarokas. Po 1947 ir 1982 m. ji remontuota. Stovi Latvijos pasienyje, Neretos kairiajame krante.
Priklauso Motiejaus Valančiaus vyskupavimo laikotarpiu (1850–1875) pastatytoms ar restauruotoms bažnyčioms.
Aprašymą parengė Algirdas Čėsna, 2014-06-05.