O kościele
Panemunėlio Šv. Juozapo Globos bažnyčia, esanti Panemunėlio miestelyje Rokiškio rajone, yra viena iš įspūdingiausių istorizmo stiliaus šventovių Lietuvoje. Ši bažnyčia, stovinti Nemunėlio dešiniajame krante, su savo neogotikiniais bruožais ir unikaliu architektūriniu sprendimu tapo svarbiu regiono kultūros ir istorijos simboliu.
Bažnyčios istorija prasidėjo dar XVIII amžiuje. 1771 metais Justinas Parapijanavičius pastatė pirmąją medinę bažnyčią, o vėliau, 1791 metais, įrengė kleboniją ir įsteigė parapiją. Jis dosniai dovanojo bažnyčiai 39 margus žemės, kas tuo metu buvo reikšmingas turtas. Per visą savo istoriją Panemunėlio parapija buvo aktyvi kultūrinė ir švietimo veikla. Pavyzdžiui, 1854–1863 metais čia veikė parapinė mokykla, o 1890 metais buvo pastatytas bokštelis ir įrengti vargonai su devyniais registrais.
Ypač reikšmingas laikotarpis Panemunėlio parapijai buvo XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje, kai klebonavo Jonas Katelė. Nuo 1872 iki 1908 metų jis organizavo slaptas lietuviškas mokyklas, rūpinosi vietos bendruomenės švietimu ir kultūra. Jo pastangomis 1898–1907 metais buvo statoma dabartinė mūrinė bažnyčia pagal inžinieriaus Floriano Vyganovskio projektą. Bažnyčią užbaigė statyti klebonas Juozapas Budrikas, o vidaus įrengimas buvo patikėtas kunigui Kazimierui Mockui. Statyboms ir įrengimui daug lėšų skyrė vietos dvarininkai, tarp jų Kazimieras Sventeckis ir Juozapas Tūbelis.
Bažnyčia oficialiai buvo konsekravota 1922 metų gegužės 18 dieną vyskupo Pranciškaus Karevičiaus. Šeimos ir bendruomeninės iniciatyvos nesibaigė tik bažnyčios statyba: 1908 metais įsteigtas „Saulės“ draugijos skyrius su biblioteka ir skaitykla, o 1917 metais įsikūrė Lietuvių katalikių moterų draugijos skyrius. Tačiau laikas nebuvo lengvas – per Pirmąjį pasaulinį karą trys bažnyčios varpai buvo išvežti į Rusiją. Po karo nauji varpai buvo įsigyti, o kapinės praplėstos ir apmūrytos.
Antrojo pasaulinio karo metu bažnyčia patyrė nemažai žalos. Bokštas buvo stipriai pažeistas, tačiau po karo jis buvo atstatytas. Klebonas Juozapas Matelionis, kuris čia tarnavo nuo 1934 metų, persekiojimo laikotarpiu buvo areštuotas ir nuteistas kalėti, tačiau grįžo į Lietuvą 1955 metais.
Architektūriškai bažnyčia yra unikalus pseudobazilikos pavyzdys su trisiene apside ir dviejų bokštų kompozicija. Jos vidus sudaro trys navos ir trys altoriai, kurių grožis ir detalumas atsiskleidžia kiekvienam lankytojui. Šventorių apsupa akmenų mūro tvora, o 52 metrų aukščio bažnyčios bokštas, simbolizuojantis Lietuvos ir Lenkijos uniją, yra tikras stebuklas.
Panemunėlio Šv. Juozapo Globos bažnyčia neabejotinai yra vienas iš svarbiausių Lietuvos sakralinės architektūros paminklų, puikiai iliustruojantis ne tik religinį, bet ir kultūrinį bei švietimo paveldą.
Bažnyčios istorija prasidėjo dar XVIII amžiuje. 1771 metais Justinas Parapijanavičius pastatė pirmąją medinę bažnyčią, o vėliau, 1791 metais, įrengė kleboniją ir įsteigė parapiją. Jis dosniai dovanojo bažnyčiai 39 margus žemės, kas tuo metu buvo reikšmingas turtas. Per visą savo istoriją Panemunėlio parapija buvo aktyvi kultūrinė ir švietimo veikla. Pavyzdžiui, 1854–1863 metais čia veikė parapinė mokykla, o 1890 metais buvo pastatytas bokštelis ir įrengti vargonai su devyniais registrais.
Ypač reikšmingas laikotarpis Panemunėlio parapijai buvo XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje, kai klebonavo Jonas Katelė. Nuo 1872 iki 1908 metų jis organizavo slaptas lietuviškas mokyklas, rūpinosi vietos bendruomenės švietimu ir kultūra. Jo pastangomis 1898–1907 metais buvo statoma dabartinė mūrinė bažnyčia pagal inžinieriaus Floriano Vyganovskio projektą. Bažnyčią užbaigė statyti klebonas Juozapas Budrikas, o vidaus įrengimas buvo patikėtas kunigui Kazimierui Mockui. Statyboms ir įrengimui daug lėšų skyrė vietos dvarininkai, tarp jų Kazimieras Sventeckis ir Juozapas Tūbelis.
Bažnyčia oficialiai buvo konsekravota 1922 metų gegužės 18 dieną vyskupo Pranciškaus Karevičiaus. Šeimos ir bendruomeninės iniciatyvos nesibaigė tik bažnyčios statyba: 1908 metais įsteigtas „Saulės“ draugijos skyrius su biblioteka ir skaitykla, o 1917 metais įsikūrė Lietuvių katalikių moterų draugijos skyrius. Tačiau laikas nebuvo lengvas – per Pirmąjį pasaulinį karą trys bažnyčios varpai buvo išvežti į Rusiją. Po karo nauji varpai buvo įsigyti, o kapinės praplėstos ir apmūrytos.
Antrojo pasaulinio karo metu bažnyčia patyrė nemažai žalos. Bokštas buvo stipriai pažeistas, tačiau po karo jis buvo atstatytas. Klebonas Juozapas Matelionis, kuris čia tarnavo nuo 1934 metų, persekiojimo laikotarpiu buvo areštuotas ir nuteistas kalėti, tačiau grįžo į Lietuvą 1955 metais.
Architektūriškai bažnyčia yra unikalus pseudobazilikos pavyzdys su trisiene apside ir dviejų bokštų kompozicija. Jos vidus sudaro trys navos ir trys altoriai, kurių grožis ir detalumas atsiskleidžia kiekvienam lankytojui. Šventorių apsupa akmenų mūro tvora, o 52 metrų aukščio bažnyčios bokštas, simbolizuojantis Lietuvos ir Lenkijos uniją, yra tikras stebuklas.
Panemunėlio Šv. Juozapo Globos bažnyčia neabejotinai yra vienas iš svarbiausių Lietuvos sakralinės architektūros paminklų, puikiai iliustruojantis ne tik religinį, bet ir kultūrinį bei švietimo paveldą.
Galeria i zasoby
