O kościele
Pirmoji koplyčia Salose minima dar 1771 metais, kai šį dvarą valdė Kristupas Morikonis. Vėliau, 1781 metais, Ignotas Morikonis pastatė naują medinę koplyčią, kuri tapo neatskiriama dvaro dalimi. Nuo pat 1792 metų čia pradėtos rašyti gimimo metrikų knygos, kas rodo, kad ši vieta jau seniai buvo svarbi vietos bendruomenei.
1859 metais bažnyčia buvo aprašoma kaip sena medinė statyba, dengta šiaudais ir turinti du altorius. Bėgant laikui ji buvo keletą kartų remontuota ir praplėsta. Reikšmingi pokyčiai įvyko 1867 metais, kai pristatytos dvi zakristijos, suremontuoti vargonai ir pakabinti varpai. Tais pačiais metais pagal architekto Georgo Vernerio projektą kunigo Kušleikos rūpesčiu pradėta statyti nauja dabartinė bažnyčia, kurios statybą aktyviai rėmė grafienė Marija Tyzenhauzaitė Pšezdzieckienė. Bažnyčios bokšte pakabinti du varpai, o 1889–1901 metais įrengti altoriai.
1908 metais parapijoje įsteigtas knygynėlis, kuris padėjo skleidžiant žinias ir kultūrą tarp vietos gyventojų. Deja, per Pirmąjį pasaulinį karą bažnyčia nukentėjo - sugadintos sienos, skliautai ir nugriauti viršutiniai bokšteliai. 1923 metais bažnyčia buvo apdengta, o 1939 metais – gerokai remontuota. Po Antrojo pasaulinio karo klebonas Petras Nykštas tęsė remonto darbus. 1975 metais pataisyta šventoriaus mūrinė tvora su mediniais vartais, o klebonas Jonas Morkvėnas pastatė kleboniją.
Architektūros požiūriu Salų Šv. Kryžiaus bažnyčia yra neogotikinio stiliaus, kryžminio plano statinys su vienu pagrindiniu bokštu ir keliais bokšteliais. Bažnyčioje yra trys navos, centrinėje navoje stovi gotikinio stiliaus didysis altorius. Šventoriaus tvora iš akmens mūro suteikia papildomo istorinės svarbos jausmo.
Šiandien Salų Šv. Kryžiaus bažnyčia yra ne tik religinės, bet ir kultūrinės reikšmės objektas, traukiantis lankytojus savo turtinga istorija ir architektūrine grožybe.
Galeria i zasoby
Nemune, prie Jachtklubo prieplaukos, ties Šv. Kryžiaus (karmelitų) bažnyčia, guli sudužęs naikintuvas Dewoitine D.501L Nr. 606. Nugarinėje pusėje yra atspausdintas atvirlaiškio blankas su „Agfa“ logotipu ir užrašas žydru rašalu – „Krito mūšyje / Komunistas. / Leninietis. Kaunas 2070“, užrašas pieštuku – „<- 22 cm ->“ ir fotografo antspaudas – „Jul. Miež(...) / Julijanavos km. (...)“. . Iš Jono Dovydaičio rinkinio
Atvirukas. Vilnius. „WILNO. Krzyzowa droga w Kalwariji“. Vilniaus (Kalvarijų) Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia. Išleido A. Fialko, Vilniuje. Atviruko vaizdas tamsiai rudos spalvos. Atvirukas1938-01-29 siųstas paštu Vilniuje. Yra kalendorinis Vilniaus pašto antspaudas bei du rausvos spalvos antspaudai - raidė M. Užklijuotas žalios spalvos 10 grašių nominalo pašto ženklas. Laiškas parašytas juodu rašalu lenkų kalba. Laiškas - dalykinis.