About the Church
Panevėžio Kristaus Karaliaus katedra yra viena iš svarbiausių istorinių ir architektūrinių objektų Panevėžyje. Ji reprezentuoja ne tik miesto, bet ir visos Lietuvos religinį bei kultūrinį paveldą. Katedros statybos istorija kupina iššūkių ir įdomių faktų, kurie atspindi to meto politinę ir ekonominę situaciją.
XIX amžiaus pradžioje Panevėžyje veikė trys bažnyčios: parapinė, pijorų ir kapų koplyčia. Tačiau po 1869 metų mieste liko tik viena parapinė bažnyčia. Naujos mūrinės bažnyčios projektas buvo sukurptas 1902 metais inžinieriaus Nikolajaus Andrejevo, tačiau tik po dvejų metų buvo gautas leidimas statyti. Deja, prasidėjęs Rusijos-Japonijos karas ir nederliaus metai statybas sustabdė iki 1908 metų, kai jos buvo atnaujintos.
Vienas svarbus sprendimas buvo pirmiau pastatyti kleboniją ir laikiną koplyčią, kurioje jau 1913 metais vyko pirmosios pamaldos. 1914 metais bažnyčios sienos buvo išmūrytos iki langų, tačiau Pirmojo pasaulinio karo metu vokiečiai konfiskavo statybines medžiagas, ir darbas sustojo. Po karo vėl buvo atkurtos pijorų bažnyčios veikla, todėl naujosios statybos tarsi prarado aktualumą.
1926 metais, kai Panevėžys tapo vyskupijos centru, buvo nutarta vietoj nebaigtos bažnyčios statyti katedrą. Šis projektas buvo labai ambicingas ir jį vykdė žymūs to laikotarpio architektai – Romanas Steikūnas ir Aleksandras Gordevičius. Statybas finansavo tiek vyskupas Kazimieras Paltarokas, tiek vyskupijos kunigai ir parapijiečiai.
Katedra buvo pašventinta 1930 metų kovo 4 dieną prelatui Jonui Mačiuliui-Maironiui, kuris šiai progai netgi sukūrė himną Kristui Karaliui. Didžiausias altorius papuoštas skulptoriaus Juozo Zikaro Kristaus Karaliaus skulptūra, o interjerą dekoravo dailininkas Povilas Puzinas su savo komanda.
Architektūriniu požiūriu, Kristaus Karaliaus katedra yra puikus istorizmo, neobaroko ir neoklasicizmo stilių derinys. Tai halinė, vienabokštė struktūra su gelžbetoniniu bokštu, kurios vidus suskirstytas į tris navas su cilindriniais skliautais. Šventoriaus tvora pagaminta iš plytinių stulpų ir metalinių grotelių, kas suteikia papildomo estetikos.
Daug simbolikos turinti katedra ne kartą buvo vieta svarbiems įvykiams ir ceremonijoms, o jos istorija atspindi sudėtingą, bet kartu ir garbingą Panevėžio miesto praeitį.
XIX amžiaus pradžioje Panevėžyje veikė trys bažnyčios: parapinė, pijorų ir kapų koplyčia. Tačiau po 1869 metų mieste liko tik viena parapinė bažnyčia. Naujos mūrinės bažnyčios projektas buvo sukurptas 1902 metais inžinieriaus Nikolajaus Andrejevo, tačiau tik po dvejų metų buvo gautas leidimas statyti. Deja, prasidėjęs Rusijos-Japonijos karas ir nederliaus metai statybas sustabdė iki 1908 metų, kai jos buvo atnaujintos.
Vienas svarbus sprendimas buvo pirmiau pastatyti kleboniją ir laikiną koplyčią, kurioje jau 1913 metais vyko pirmosios pamaldos. 1914 metais bažnyčios sienos buvo išmūrytos iki langų, tačiau Pirmojo pasaulinio karo metu vokiečiai konfiskavo statybines medžiagas, ir darbas sustojo. Po karo vėl buvo atkurtos pijorų bažnyčios veikla, todėl naujosios statybos tarsi prarado aktualumą.
1926 metais, kai Panevėžys tapo vyskupijos centru, buvo nutarta vietoj nebaigtos bažnyčios statyti katedrą. Šis projektas buvo labai ambicingas ir jį vykdė žymūs to laikotarpio architektai – Romanas Steikūnas ir Aleksandras Gordevičius. Statybas finansavo tiek vyskupas Kazimieras Paltarokas, tiek vyskupijos kunigai ir parapijiečiai.
Katedra buvo pašventinta 1930 metų kovo 4 dieną prelatui Jonui Mačiuliui-Maironiui, kuris šiai progai netgi sukūrė himną Kristui Karaliui. Didžiausias altorius papuoštas skulptoriaus Juozo Zikaro Kristaus Karaliaus skulptūra, o interjerą dekoravo dailininkas Povilas Puzinas su savo komanda.
Architektūriniu požiūriu, Kristaus Karaliaus katedra yra puikus istorizmo, neobaroko ir neoklasicizmo stilių derinys. Tai halinė, vienabokštė struktūra su gelžbetoniniu bokštu, kurios vidus suskirstytas į tris navas su cilindriniais skliautais. Šventoriaus tvora pagaminta iš plytinių stulpų ir metalinių grotelių, kas suteikia papildomo estetikos.
Daug simbolikos turinti katedra ne kartą buvo vieta svarbiems įvykiams ir ceremonijoms, o jos istorija atspindi sudėtingą, bet kartu ir garbingą Panevėžio miesto praeitį.
Gallery and Resources
Bažnyčios vidaus interjero fragmentas. Fotografas Stanislovas Kolupaila.