О церкви
Pušalote, mažame ir ramybe alsuojančiame miestelyje Pasvalio rajone, stovi Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia. Ši įspūdinga medinė šventovė, pastatyta 1853 metais, yra puikus Lietuvos liaudies architektūros pavyzdys.
Bažnyčios istorija siekia dar XVII amžių, kai 1639 metais jai buvo paskirta žemės: 18 valakų ir apie 100 dešimtinių miško. Vėliau, 1708 metais, kunigo Mykolo Baukevičiaus rūpesčiu bažnyčia buvo perstatyta. Dar viena reikšminga data – 1820 metai, kai bažnyčiai priklausė 10 valakų žemės su Ožkyčių ir Fazukų kaimais.
Ilgus metus Pušaloto bažnyčioje tarnavo klebonas Feliksas Vereika, kuris ne tik apmūrijo kapines, bet ir 1879 metais paaukštino bažnyčią, pristatė dvi šonines koplyčias bei įrengė vargonus, kuriuos sukūrė meistras Juozapas Radavičius. Bažnyčios istorijos audiniuose ir Antanas Juška, kuris čia klebonavo nuo 1855 iki 1862 metų. Jis atnaujino bažnyčią, pastatė kleboniją ir rinko tautosaką.
XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje garsėjo klebonas Jonas Jaskevičius, rėmęs draudžiamos spaudos platinimą ir organizavęs slaptas lietuviškas mokyklas. Jo iniciatyva 1898 metais buvo pastatyta prieglauda su parapijos sale.
Architektūriniai šedevrai taip pat ryškūs Pušaloto bažnyčioje. Ji yra lotyniško kryžiaus plano, su trimsiene apside ir bokšteliu. Viduje rasite tris altorius, o šventoriaus tvora – iš akmenų mūro. Prie bažnyčios stovi mūrinė varpinė, kurios vaizdas suteikia ypatingą žavesį visam kompleksui.
Nepamirštant ir parapinės mokyklos, kuri čia veikė XIX amžiaus viduryje, Pušaloto bažnyčia yra ne tik maldos namai, bet ir vieta, kur susipina istoriniai, kultūriniai ir architektūriniai paveldai. Kiekvienas apsilankymas šioje bažnyčioje yra tarsi kelionė laiku, leidžianti pajusti praėjusių laikų dvasią ir suvokti mūsų protėvių dvasingumo gilumą.
Bažnyčios istorija siekia dar XVII amžių, kai 1639 metais jai buvo paskirta žemės: 18 valakų ir apie 100 dešimtinių miško. Vėliau, 1708 metais, kunigo Mykolo Baukevičiaus rūpesčiu bažnyčia buvo perstatyta. Dar viena reikšminga data – 1820 metai, kai bažnyčiai priklausė 10 valakų žemės su Ožkyčių ir Fazukų kaimais.
Ilgus metus Pušaloto bažnyčioje tarnavo klebonas Feliksas Vereika, kuris ne tik apmūrijo kapines, bet ir 1879 metais paaukštino bažnyčią, pristatė dvi šonines koplyčias bei įrengė vargonus, kuriuos sukūrė meistras Juozapas Radavičius. Bažnyčios istorijos audiniuose ir Antanas Juška, kuris čia klebonavo nuo 1855 iki 1862 metų. Jis atnaujino bažnyčią, pastatė kleboniją ir rinko tautosaką.
XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje garsėjo klebonas Jonas Jaskevičius, rėmęs draudžiamos spaudos platinimą ir organizavęs slaptas lietuviškas mokyklas. Jo iniciatyva 1898 metais buvo pastatyta prieglauda su parapijos sale.
Architektūriniai šedevrai taip pat ryškūs Pušaloto bažnyčioje. Ji yra lotyniško kryžiaus plano, su trimsiene apside ir bokšteliu. Viduje rasite tris altorius, o šventoriaus tvora – iš akmenų mūro. Prie bažnyčios stovi mūrinė varpinė, kurios vaizdas suteikia ypatingą žavesį visam kompleksui.
Nepamirštant ir parapinės mokyklos, kuri čia veikė XIX amžiaus viduryje, Pušaloto bažnyčia yra ne tik maldos namai, bet ir vieta, kur susipina istoriniai, kultūriniai ir architektūriniai paveldai. Kiekvienas apsilankymas šioje bažnyčioje yra tarsi kelionė laiku, leidžianti pajusti praėjusių laikų dvasią ir suvokti mūsų protėvių dvasingumo gilumą.