О церкви
Skrebotiškio Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia – tai ne tik maldos namai, bet ir svarbus Skrebotiškio kaimo kultūrinis bei istorinis objektas. Įsikūrusi netoli Pasvalio, ši bažnyčia yra puikus XX a. pradžios sakralinės architektūros pavyzdys.
Bažnyčios istorija prasidėjo dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą, kai buvo sumanyta įrengti naują maldos vietą vietos gyventojams. 1918 metais į Skrebotiškį atvyko kunigas Adomas Kačkus, kurio pastangomis senas mūrinis grūdų sandėlis buvo pertvarkytas į bažnyčią. Kunigo ir parapijiečių darbų dėka, 1920 metais bažnyčia buvo oficialiai atidaryta.
Praėjus dvejiems metams po bažnyčios įsteigimo, dvarininkas Juozapas Žagrakalys padovanojo 15 hektarų žemės Kildiškių kaime, kuri vėliau buvo išmainyta į kitą sklypą šalia šventoriaus. 1924–1925 metais šventorius buvo apmūrytas, o 1935 metais jame iškilo medinė varpinė. Dar po kelių metų, 1938-aisiais, bažnyčios vidus buvo kruopščiai išdažytas, suteikiant jam dar daugiau grožio ir jaukumo.
Architektūriškai Skrebotiškio Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia yra stačiakampio plano, kurios ilgis siekia 31,2 metrų, plotis – 11,3 metrų. Tai vienabokštė šventovė su dviem šoniniais bokšteliais, kurių architektūra papildo bendrą statinio harmoniją. Viduje bažnyčia suskirstyta į tris naves, kuriose yra trys altoriai. Šventoriaus tvora, pastatyta iš akmenų mūro, sukuria tvirtą ir saugią aplinką šiai sakralinei erdvei.
Skrebotiškio bažnyčia išsiskiria savo istorija ir unikaliu architektūriniu sprendimu. Nepaisant savo kuklių gabaritų, ji yra svarbi bendruomenei ir liudija apie vietinių žmonių tikėjimą bei pasiryžimą kurti ir puoselėti savo dvasinę vertybę.
Bažnyčios istorija prasidėjo dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą, kai buvo sumanyta įrengti naują maldos vietą vietos gyventojams. 1918 metais į Skrebotiškį atvyko kunigas Adomas Kačkus, kurio pastangomis senas mūrinis grūdų sandėlis buvo pertvarkytas į bažnyčią. Kunigo ir parapijiečių darbų dėka, 1920 metais bažnyčia buvo oficialiai atidaryta.
Praėjus dvejiems metams po bažnyčios įsteigimo, dvarininkas Juozapas Žagrakalys padovanojo 15 hektarų žemės Kildiškių kaime, kuri vėliau buvo išmainyta į kitą sklypą šalia šventoriaus. 1924–1925 metais šventorius buvo apmūrytas, o 1935 metais jame iškilo medinė varpinė. Dar po kelių metų, 1938-aisiais, bažnyčios vidus buvo kruopščiai išdažytas, suteikiant jam dar daugiau grožio ir jaukumo.
Architektūriškai Skrebotiškio Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia yra stačiakampio plano, kurios ilgis siekia 31,2 metrų, plotis – 11,3 metrų. Tai vienabokštė šventovė su dviem šoniniais bokšteliais, kurių architektūra papildo bendrą statinio harmoniją. Viduje bažnyčia suskirstyta į tris naves, kuriose yra trys altoriai. Šventoriaus tvora, pastatyta iš akmenų mūro, sukuria tvirtą ir saugią aplinką šiai sakralinei erdvei.
Skrebotiškio bažnyčia išsiskiria savo istorija ir unikaliu architektūriniu sprendimu. Nepaisant savo kuklių gabaritų, ji yra svarbi bendruomenei ir liudija apie vietinių žmonių tikėjimą bei pasiryžimą kurti ir puoselėti savo dvasinę vertybę.
Галерея и ресурсы
Gedulingos mišios Skrebotiškio Švč. Jėzaus širdies bažnyčioje (Pasvalio raj.). Reverse įrašas pieštuku: 1932–VII–25 d.