O kościele
Senojo Subačiaus miestelyje, šalia ramiai tekančios Viešintos upės, stovi įspūdinga Subačiaus Švč. Trejybės bažnyčia. Šis architektūrinis paminklas, pastatytas 1884 metais, traukia akį neoromaninio ir neobaroko stiliaus elementais bei istorizmo bruožais. Bažnyčios dvibokštė struktūra ir stačiakampio plano forma su trimis altoriais suteikia jai ypatingo monumentalumo.
Pirmoji bažnyčia šioje vietoje buvo pastatyta dar 1590 metais, Jeronimo Valavičiaus iniciatyva. Tuomet ji buvo medinė ir turėjo tris altorius. Visoje bažnyčios istorijoje galima pastebėti ne vieną dramatišką epizodą – 1655 m. ji buvo apgriauta, bet netrukus atstatyta. Nuo 1777 m. čia veikė parapinė mokykla, o 1791–1792 m. šios bažnyčios kunigu dirbo garsus lietuvių poetas Antanas Strazdas.
XIX a. pabaigoje katalikų bendruomenė pradėjo siekti leidimo statyti naują mūrinę bažnyčią, nes sena medinė jau neatitiko parapijos poreikių. Po pakartotinių prašymų 1881 m. gautas leidimas, ir 1884 m. gegužės 22 d. vyskupas Mečislovas Paliulionis konsekravo naująją bažnyčią.
Per Pirmąjį pasaulinį karą bažnyčia patyrė nemažai žalos, tačiau 1925 m. kunigo Prano Kazlausko rūpesčiu ji buvo suremontuota ir apdengta skarda. Lokalinė bendruomenė visada aktyviai dalyvavo bažnyčios gyvenime – 1908–1914 m. čia veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius, o 1933–1934 m., vikaro Juozo Bardišausko iniciatyva, buvo pastatyta parapijos salė.
Šiandien Senojo Subačiaus Švč. Trejybės bažnyčia yra ne tik maldos namai, bet ir kultūros bei istorijos paveldo saugotoja. Jos didingas interjeras su trimis navomis ir trimis altoriais yra kvietimas susimąstyti apie praeities kartų tikėjimą ir jų atkaklumą išlaikyti savo paveldą nepaisant įvairių išbandymų.
Jeigu kada nors lankysitės šiose apylinkėse, nepraleiskite progos užsukti į šią nuostabią bažnyčią ir pajusti jos ramybę bei istoriją.
Pirmoji bažnyčia šioje vietoje buvo pastatyta dar 1590 metais, Jeronimo Valavičiaus iniciatyva. Tuomet ji buvo medinė ir turėjo tris altorius. Visoje bažnyčios istorijoje galima pastebėti ne vieną dramatišką epizodą – 1655 m. ji buvo apgriauta, bet netrukus atstatyta. Nuo 1777 m. čia veikė parapinė mokykla, o 1791–1792 m. šios bažnyčios kunigu dirbo garsus lietuvių poetas Antanas Strazdas.
XIX a. pabaigoje katalikų bendruomenė pradėjo siekti leidimo statyti naują mūrinę bažnyčią, nes sena medinė jau neatitiko parapijos poreikių. Po pakartotinių prašymų 1881 m. gautas leidimas, ir 1884 m. gegužės 22 d. vyskupas Mečislovas Paliulionis konsekravo naująją bažnyčią.
Per Pirmąjį pasaulinį karą bažnyčia patyrė nemažai žalos, tačiau 1925 m. kunigo Prano Kazlausko rūpesčiu ji buvo suremontuota ir apdengta skarda. Lokalinė bendruomenė visada aktyviai dalyvavo bažnyčios gyvenime – 1908–1914 m. čia veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius, o 1933–1934 m., vikaro Juozo Bardišausko iniciatyva, buvo pastatyta parapijos salė.
Šiandien Senojo Subačiaus Švč. Trejybės bažnyčia yra ne tik maldos namai, bet ir kultūros bei istorijos paveldo saugotoja. Jos didingas interjeras su trimis navomis ir trimis altoriais yra kvietimas susimąstyti apie praeities kartų tikėjimą ir jų atkaklumą išlaikyti savo paveldą nepaisant įvairių išbandymų.
Jeigu kada nors lankysitės šiose apylinkėse, nepraleiskite progos užsukti į šią nuostabią bažnyčią ir pajusti jos ramybę bei istoriją.
Galeria i zasoby
Negatyve užfiksuota Subačiaus mūrinė dvibokštė Švč. Trejybės bažnyčia.
Kompozicijoje – Subačiaus Švč. Trejybės bažnyčia.
Signuotas akvarele averso apatinėje dalyje kairėje ir pieštuku revreso viršutinėje dalyje kairėje.