O kościele
Sudeikių Švč. Mergelės Marijos bažnyčia yra vienas iš įspūdingiausių ir istorinių pastatų Utenos rajone, esantis Sudeikių miestelyje prie Alaušo ežero. Pastatyta 1825 metais, ji atspindi klasicizmo architektūros bruožus su barokiniu frontonu, kuris suteikia šiai bažnyčiai ypatingą grožį.
Šios bažnyčios statybos istorija prasidėjo XVIII amžiuje, kai Degsnio dvaro savininkas Povilas Koziela-Poklevskis nusprendė pastatyti karčemą netoli dabartinių Sudeikių kapinių. Tuo metu Bikuškio dvare buvo pastatyta koplyčia, kurios vietoje 1779 metais Stanislovas Augustas įkūrė Sudeikių miestelį, suteikdamas jam turgaus ir prekymečio privilegiją. Koplyčios statyba buvo finansuojama Benedikto Prušinsko lėšomis, o pamaldos joje vyko nuo 1782 metų.
Apie 1800 metus žaibas sudegino koplyčią, kurioje lankėsi ne tik Bikuškio, bet ir Degsnio dvarų baudžiauninkai. Pasakojama, kad tarp dvarininkų kilo ginčas dėl to, kas statys naują bažnyčią. Galiausiai buvo sutarta, kad bažnyčia bus statoma pusiaukelėje – Sudeikiuose. 1806 metais Sudeikiuose buvo pastatyta laikina bažnyčia, ir pradėta nuolatinės akmeninės bažnyčios statyba, kuri buvo baigta tik 1825 metais.
Bažnyčia buvo pastatyta tinkuoto akmenų mūro pagrindu, o jos stogas buvo dengtas šiaudais, nes jaunoji Kozielų-Poklevskių karta neskyrė pakankamai lėšų. Statybose dalyvavo visų aplinkinių kaimų gyventojai, kurie rinko akmenis ir vežė juos į statybvietę. Įdomu tai, kad bažnyčios šventoriaus tvoroje buvo naudojami akmenys, atvežti iš šalimais esančio Alkų kalno, kurie buvo senoviniai aukurai.
Bažnyčios pastate yra trys altoriai, o jos šventoriuje galima rasti medinę varpinę bei palaidotų klebonų ir fundatorių kapus. 1917 metais abiejuose bažnyčios stogo galuose buvo uždėti mediniai bokšteliai su kryžiais, o 1944 metais bažnyčia buvo gerokai apgadinta, tačiau vėliau suremontuota ir iki 1955 metų uždėtas barokinis frontonas.
Vienas iš žymiausių žmonių, susijusių su šia bažnyčia, buvo rašytojas Juozas Šnapštys-Margalis, kuris buvo klebonu 1920-1921 metais. Taip pat šventoriuje yra filosodo Juozo Girniaus kapas.
Turtinga ir spalvinga Sudeikių Švč. Mergelės Marijos bažnyčios istorija liudija apie bendruomenės pastangas ir tikėjimą, kurie padėjo išsaugoti šį architektūros perlą per daugelį metų. Bažnyčia iki šiol yra svarbi vietos bendruomenės dalis, kurioje vyksta religinės apeigos ir kiti renginiai.
Šios bažnyčios statybos istorija prasidėjo XVIII amžiuje, kai Degsnio dvaro savininkas Povilas Koziela-Poklevskis nusprendė pastatyti karčemą netoli dabartinių Sudeikių kapinių. Tuo metu Bikuškio dvare buvo pastatyta koplyčia, kurios vietoje 1779 metais Stanislovas Augustas įkūrė Sudeikių miestelį, suteikdamas jam turgaus ir prekymečio privilegiją. Koplyčios statyba buvo finansuojama Benedikto Prušinsko lėšomis, o pamaldos joje vyko nuo 1782 metų.
Apie 1800 metus žaibas sudegino koplyčią, kurioje lankėsi ne tik Bikuškio, bet ir Degsnio dvarų baudžiauninkai. Pasakojama, kad tarp dvarininkų kilo ginčas dėl to, kas statys naują bažnyčią. Galiausiai buvo sutarta, kad bažnyčia bus statoma pusiaukelėje – Sudeikiuose. 1806 metais Sudeikiuose buvo pastatyta laikina bažnyčia, ir pradėta nuolatinės akmeninės bažnyčios statyba, kuri buvo baigta tik 1825 metais.
Bažnyčia buvo pastatyta tinkuoto akmenų mūro pagrindu, o jos stogas buvo dengtas šiaudais, nes jaunoji Kozielų-Poklevskių karta neskyrė pakankamai lėšų. Statybose dalyvavo visų aplinkinių kaimų gyventojai, kurie rinko akmenis ir vežė juos į statybvietę. Įdomu tai, kad bažnyčios šventoriaus tvoroje buvo naudojami akmenys, atvežti iš šalimais esančio Alkų kalno, kurie buvo senoviniai aukurai.
Bažnyčios pastate yra trys altoriai, o jos šventoriuje galima rasti medinę varpinę bei palaidotų klebonų ir fundatorių kapus. 1917 metais abiejuose bažnyčios stogo galuose buvo uždėti mediniai bokšteliai su kryžiais, o 1944 metais bažnyčia buvo gerokai apgadinta, tačiau vėliau suremontuota ir iki 1955 metų uždėtas barokinis frontonas.
Vienas iš žymiausių žmonių, susijusių su šia bažnyčia, buvo rašytojas Juozas Šnapštys-Margalis, kuris buvo klebonu 1920-1921 metais. Taip pat šventoriuje yra filosodo Juozo Girniaus kapas.
Turtinga ir spalvinga Sudeikių Švč. Mergelės Marijos bažnyčios istorija liudija apie bendruomenės pastangas ir tikėjimą, kurie padėjo išsaugoti šį architektūros perlą per daugelį metų. Bažnyčia iki šiol yra svarbi vietos bendruomenės dalis, kurioje vyksta religinės apeigos ir kiti renginiai.