Apie bažnyčią
Indricos Šv. Jono Krikštytojo Romos katalikų bažnyčia stovi Lielindricos kaime, Kalniešų apylinkėje, Krāslavos krašte, prie pat Baltarusijos sienos, Latgalos regione. Ji priklauso Rēzeknės–Aglonos vyskupijai ir laikoma seniausia medine bažnyčia Latvijoje.
Šventovė pastatyta XVII a., naudojant Platerių giminės lėšas. Plintant liuteronybei, ji kurį laiką priklausė protestantams, o 1695 metais didikui Janui Andrejui Plateriui atsivertus į katalikybę, jo sūnus Janas Liudvikas Plateris bažnyčią atstatė ir 1698 metais grąžino katalikams.
Tai nedidelė, apie 12 metrų ilgio vienanavė kvazibazilikinė medinė šventovė, laikoma unikaliu medinės architektūros paminklu. Viduje yra keturi puošniai dekoruoti altoriai su medžio drožybomis ir paveikslais, tarp jų XVIII a. rokoko stiliaus Šv. Marijos Magdalenos atvaizdas bei istoriniai vargonai. Šalia bažnyčios stovi atskira medinė varpinė, o teritoriją juosia mūrinė tvora.
Šventovė pastatyta XVII a., naudojant Platerių giminės lėšas. Plintant liuteronybei, ji kurį laiką priklausė protestantams, o 1695 metais didikui Janui Andrejui Plateriui atsivertus į katalikybę, jo sūnus Janas Liudvikas Plateris bažnyčią atstatė ir 1698 metais grąžino katalikams.
Tai nedidelė, apie 12 metrų ilgio vienanavė kvazibazilikinė medinė šventovė, laikoma unikaliu medinės architektūros paminklu. Viduje yra keturi puošniai dekoruoti altoriai su medžio drožybomis ir paveikslais, tarp jų XVIII a. rokoko stiliaus Šv. Marijos Magdalenos atvaizdas bei istoriniai vargonai. Šalia bažnyčios stovi atskira medinė varpinė, o teritoriją juosia mūrinė tvora.