Apie bažnyčią
Kairių Švč. Mergelės Marijos, Belaisvių Vaduotojos bažnyčia – tai unikalus ir istorija turtingas sakralinis objektas, esantis Kairių miestelyje, šalia Kairių ežero šiaurės rytų kranto. Ši bažnyčia savo architektūra ir istorija žavi tiek vietinius gyventojus, tiek lankytojus.
Bažnyčios ištakos siekia 1711 metus, kai po maro Kairių kapinėse buvo pastatyta koplyčia. Iki šių dienų išliko popiežiaus Pijaus VI atminimas, kuris 1792 metų sausio 3 d. bule paskelbė dvejus metinius atlaidus šiai koplyčiai. Tačiau laikui bėgant ši koplyčia suseno ir apie 1836 metus, padedant vietiniams valstiečiams bei M. Zubovui, buvo pastatyta nauja akmenų mūro koplyčia kitoje vietoje. Įdomu tai, kad bažnytiniai reikmenys į šią koplyčią buvo atgabenti iš uždaryto Bazilionų vienuolyno.
1904 metais koplyčia buvo išplėsta ir po Pirmojo pasaulinio karo jau vadinama bažnyčia. Deja, 1919 metais ją du kartus apiplėšė bermontininkai. Nepaisant to, parapija čia buvo įsteigta tik iki 1927 metų.
Antrojo pasaulinio karo metu bažnyčiai teko patirti apgriautumą. Vis dėlto, 1959 metais ji buvo atstatyta dėka Vytauto Vinco Radzevičiaus, tremtinio klebono, iniciatyvos ir tikinčiųjų suaukotų lėšų. Dalis inventoriaus buvo perkelta iš uždarytos Palendrių bažnyčios. Atstatymo darbai baigti 1960 metais.
Laikui bėgant medinės varpinės konstrukcijos supuvo, o bokštui kilo griūties grėsmė. Apie ketverius metus bokštas buvo užkonservuotas, kol galiausiai 2011 metais jis buvo atstatytas, tapdamas net 5 metrais aukštesnis nei ankstesnis. Naujojoje varpinėje įrengta apžvalgos aikštelė, iš kurios atsiveria nuostabi Kairių apylinkių panorama. Čia gaudžia senasis varpas, lietas dar 1789 metais.
Architektūriškai bažnyčia turi ryškių klasicizmo bruožų. Ji yra stačiakampio plano, vienabokštė, viduje turinti tris navas, atskirtas pilioriais. Navas dengia cilindriniai skliautai, o šventorius aptvertas akmenų mūro tvora.
Kairių Švč. Mergelės Marijos, Belaisvių Vaduotojos bažnyčia – tai ne tik sakralinis pastatas, bet ir svarbi istorinė ir kultūrinė vertybė, atspindinti šio krašto žmonių tikėjimą, kantrybę ir vienybę.
Bažnyčios ištakos siekia 1711 metus, kai po maro Kairių kapinėse buvo pastatyta koplyčia. Iki šių dienų išliko popiežiaus Pijaus VI atminimas, kuris 1792 metų sausio 3 d. bule paskelbė dvejus metinius atlaidus šiai koplyčiai. Tačiau laikui bėgant ši koplyčia suseno ir apie 1836 metus, padedant vietiniams valstiečiams bei M. Zubovui, buvo pastatyta nauja akmenų mūro koplyčia kitoje vietoje. Įdomu tai, kad bažnytiniai reikmenys į šią koplyčią buvo atgabenti iš uždaryto Bazilionų vienuolyno.
1904 metais koplyčia buvo išplėsta ir po Pirmojo pasaulinio karo jau vadinama bažnyčia. Deja, 1919 metais ją du kartus apiplėšė bermontininkai. Nepaisant to, parapija čia buvo įsteigta tik iki 1927 metų.
Antrojo pasaulinio karo metu bažnyčiai teko patirti apgriautumą. Vis dėlto, 1959 metais ji buvo atstatyta dėka Vytauto Vinco Radzevičiaus, tremtinio klebono, iniciatyvos ir tikinčiųjų suaukotų lėšų. Dalis inventoriaus buvo perkelta iš uždarytos Palendrių bažnyčios. Atstatymo darbai baigti 1960 metais.
Laikui bėgant medinės varpinės konstrukcijos supuvo, o bokštui kilo griūties grėsmė. Apie ketverius metus bokštas buvo užkonservuotas, kol galiausiai 2011 metais jis buvo atstatytas, tapdamas net 5 metrais aukštesnis nei ankstesnis. Naujojoje varpinėje įrengta apžvalgos aikštelė, iš kurios atsiveria nuostabi Kairių apylinkių panorama. Čia gaudžia senasis varpas, lietas dar 1789 metais.
Architektūriškai bažnyčia turi ryškių klasicizmo bruožų. Ji yra stačiakampio plano, vienabokštė, viduje turinti tris navas, atskirtas pilioriais. Navas dengia cilindriniai skliautai, o šventorius aptvertas akmenų mūro tvora.
Kairių Švč. Mergelės Marijos, Belaisvių Vaduotojos bažnyčia – tai ne tik sakralinis pastatas, bet ir svarbi istorinė ir kultūrinė vertybė, atspindinti šio krašto žmonių tikėjimą, kantrybę ir vienybę.
Galerija ir ištekliai
Kompozicijoje – Kairių Švč. Mergelės Marijos, Belaisvių Vaduotojos, bažnyčia tarp aukštų medžių.
Signuotas akvarele averso apatinėje dalyje dešinėje ir pieštuku reverse.