Apie bažnyčią
Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčia yra neabejotinai viena iš miesto architektūrinių ir istorinių perlų, su intriguojančia praeitimi bei įvairiais istoriniais įvykiais, kurie atspindi sudėtingą Lietuvos istoriją.
Bažnyčios istorija prasideda dar tuo metu, kai Lietuva buvo Rusijos imperijos dalis. 1909 metais, nors tiksli statybos data nėra visiškai aiški, Rusijos kariuomenės administracija pastatė didelę mūrinę stačiatikių cerkvę savo kariams. Pastatyta netoli Šiaulių geležinkelio stoties, ji iš karto tapo svarbiu miesto architektūriniu akcentu. Įvairiuose šaltiniuose nurodomos skirtingos pastatymo datos – nuo 1907 iki 1910 metų, tačiau greičiausiai cerkvė buvo užbaigta ir pašventinta 1908 metais.
Įdomu tai, kad cerkvei suteiktas stebukladario Mikalojaus vardas, tačiau kitur ji kartais minima ir kaip šv. Georgijaus cerkvė. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui ir rusams traukiantis iš Lietuvos, cerkvė užsidarė ir kurį laiką buvo naudojama kaip sandėlis vokiečių okupacijos metu.
Nepriklausomybės kovų metu, pradėjus formuoti Lietuvos kariuomenę, Šiauliuose buvo įkurtas Trečiasis pėstininkų pulkas, kurio kapelionas kunigas Martynas Jonaitis paprašė vokiečių perduoti cerkvę Lietuvos kariuomenės žinion. Taip 1919 metų liepos 6 dieną kunigas Julijonas Jasienskis pašventino ją kaip Romos katalikų Šv. Jurgio bažnyčią.
Po to, kai Lietuvos kariuomenė pasitraukė iš Šiaulių, naujai įšventinta bažnyčia liko be nuolatinio klebono. Tik 1919 metų gruodžio mėnesį Žemaičių vyskupas paskyrė pirmąjį nuolatinį rektorių Justiną Lapį. Tuo metu bažnyčioje trūko visko – nuo liturginių indų iki rūbų. Tačiau parapijiečių ir Amerikos lietuvių bendruomenės lėšomis bažnyčia sparčiai aprūpinta reikalingais daiktais, o 1923 metais oficialiai įgijo parapijinės bažnyčios teises.
Architektūriniu požiūriu, Šv. Jurgio bažnyčia yra puikus neobizantinio stiliaus pavyzdys su dviem įspūdingais bokštais. Jos viduje galima rasti tokias menines vertybes kaip Petro Kalpoko paveikslą „Šv. Zita“ ir kitus dailininko J. Janulio kūrinius.
Per savo istoriją bažnyčia patyrė ir nelaimių – 1976 metais ji apdegė, tačiau didysis bokštas ir altoriai nukentėjo mažai. Po metų bažnyčia buvo suremontuota ir vėl atvira tikintiesiems.
Šiandien Šv. Jurgio bažnyčia ne tik tarnauja kaip maldos namai, bet ir yra svarbi kultūrinė bei istorinė vieta, kuri mena turtingą miesto praeitį. Be abejo, kiekvienas apsilankymas šioje šventovėje leidžia pajusti Šiaulių istorijos pulsą bei atverti naujus puslapius Lietuvos kultūros lobynuose.
Bažnyčios istorija prasideda dar tuo metu, kai Lietuva buvo Rusijos imperijos dalis. 1909 metais, nors tiksli statybos data nėra visiškai aiški, Rusijos kariuomenės administracija pastatė didelę mūrinę stačiatikių cerkvę savo kariams. Pastatyta netoli Šiaulių geležinkelio stoties, ji iš karto tapo svarbiu miesto architektūriniu akcentu. Įvairiuose šaltiniuose nurodomos skirtingos pastatymo datos – nuo 1907 iki 1910 metų, tačiau greičiausiai cerkvė buvo užbaigta ir pašventinta 1908 metais.
Įdomu tai, kad cerkvei suteiktas stebukladario Mikalojaus vardas, tačiau kitur ji kartais minima ir kaip šv. Georgijaus cerkvė. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui ir rusams traukiantis iš Lietuvos, cerkvė užsidarė ir kurį laiką buvo naudojama kaip sandėlis vokiečių okupacijos metu.
Nepriklausomybės kovų metu, pradėjus formuoti Lietuvos kariuomenę, Šiauliuose buvo įkurtas Trečiasis pėstininkų pulkas, kurio kapelionas kunigas Martynas Jonaitis paprašė vokiečių perduoti cerkvę Lietuvos kariuomenės žinion. Taip 1919 metų liepos 6 dieną kunigas Julijonas Jasienskis pašventino ją kaip Romos katalikų Šv. Jurgio bažnyčią.
Po to, kai Lietuvos kariuomenė pasitraukė iš Šiaulių, naujai įšventinta bažnyčia liko be nuolatinio klebono. Tik 1919 metų gruodžio mėnesį Žemaičių vyskupas paskyrė pirmąjį nuolatinį rektorių Justiną Lapį. Tuo metu bažnyčioje trūko visko – nuo liturginių indų iki rūbų. Tačiau parapijiečių ir Amerikos lietuvių bendruomenės lėšomis bažnyčia sparčiai aprūpinta reikalingais daiktais, o 1923 metais oficialiai įgijo parapijinės bažnyčios teises.
Architektūriniu požiūriu, Šv. Jurgio bažnyčia yra puikus neobizantinio stiliaus pavyzdys su dviem įspūdingais bokštais. Jos viduje galima rasti tokias menines vertybes kaip Petro Kalpoko paveikslą „Šv. Zita“ ir kitus dailininko J. Janulio kūrinius.
Per savo istoriją bažnyčia patyrė ir nelaimių – 1976 metais ji apdegė, tačiau didysis bokštas ir altoriai nukentėjo mažai. Po metų bažnyčia buvo suremontuota ir vėl atvira tikintiesiems.
Šiandien Šv. Jurgio bažnyčia ne tik tarnauja kaip maldos namai, bet ir yra svarbi kultūrinė bei istorinė vieta, kuri mena turtingą miesto praeitį. Be abejo, kiekvienas apsilankymas šioje šventovėje leidžia pajusti Šiaulių istorijos pulsą bei atverti naujus puslapius Lietuvos kultūros lobynuose.
Galerija ir ištekliai
Negatyve įamžintas Daukšių miestelio kraštovaizdis su Daukšių Šv. Jurgio bažnyčia, tilteliu per Dovinės upę.
Averse - Šiaulių miesto akmenimis grįsta Stoties g. nuo Tilžės g. Tolumoje tarp dūmų matyti Šv. Jurgio bažnyčia.
Pavadinimas ant vaizdo. Reversas tipinis: dešinėje - plotas gavėjo adresui, kairėje leidėjo duomenys, plotas laiškui.
Šv. Jurgio bažnyčia Šiauliuose.