О церкви
Jos istorija prasidėjo nuo Saudininkų dvarininko Juozo Stankevičiaus iniciatyvos – jis pastatė medinę koplyčią, kuri vėliau tapo Lyduvėnų parapijos filija. Vėlesniais metais Ksaveras Stanevičius ne tik paskyrė sklypą bažnyčiai, bet ir įsipareigojo išlaikyti kunigą. Dėl šių kilnių veiksmų bendruomenė galėjo toliau puoselėti savo religinę praktiką.
Tačiau bažnyčios istorijoje būta ir tamsesnių laikotarpių. Vienas ryškiausių įvykių buvo kunigo Adomo Galkevičiaus tremtis į Sibirą 1864 metais dėl jo aktyvaus dalyvavimo sukilimo judėjime. Nepaisant šių sunkumų, bažnyčia liko svarbi vietos bendruomenei.
XX amžiaus pradžioje Maironiuose veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius, kuris skatino moralinės ir socialinės gerovės vertybes. Dar vienas reikšmingas įvykis buvo 1927 metais, kai buvusio Saudininkų dvaro žemėje susikūręs kaimas buvo pavadintas Maironiais, pagerbiant garsųjį lietuvių poetą Joną Mačiulį-Maironį.
Architektūriškai, Maironių Švč. Mergelės Marijos bažnyčia yra stačiakampio plano su trisiene apside ir bokšteliu. Bažnyčioje yra trys altoriai, o vienas iš vertingiausių meno kūrinių yra XVIII amžiaus paveikslas „Trys karaliai“. Šios bažnyčios architektūros formos puikiai atspindi tradicinę Lietuvos kaimo estetetiką, kurioje dera paprastumas ir dvasinis grožis.
Šiandien Maironių bažnyčia išlieka ne tik religiniu, bet ir kultūriniu vietos paminklu, primenančiu apie turtingą šio krašto istoriją ir žmonių dvasingumą.
Галерея и ресурсы
Medinė bažnyčia ir varpinė nufotografuotos kartu su akmenų mūro šventoriaus tvora ir plytų mūro vartais.
Paveikslą ,,Trys karaliai, garbinantys Kūdikėlį Jezų“ puošė aptaisai, dengę žvaigždę ir dvi ornamentuotas karūnas virš Švč. Mergelės Marijos (neišlikusi) ir Jėzaus galvų. Išlikusius du aptaisus (žvaigždę ir Jėzaus karūną) 2013 m. Kelmės krašto muziejui perdavė Maironių Švč. Mergelės Marijos parapijos klebonas. Į Maironių bažnyčią paveikslas pateko iš buvusios Kražių benediktinų vienuolyno (dabar Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo) bažnyčios. Šioje bažnyčioje paveikslas 1893 m. per Kražių skerdynes buvo kazokų kulkų suvarpytas. 2000 m. paveikslas restauruotas. 2011 m. paveikslas be aptaisų laikinam eksponavimui buvo perduotas viešajai įstaigai „Tytuvėnų piligrimų centras“, kuris Tytuvėnų vienuolyne buvo surengęs liturginių reikmenų ir kūrinių parodą. 2012 m. sausio 26 d., kilus gaisrui Tytuvėnų vienuolyno pastate, paveikslas sudegė.
Altoriaus fragmentas, paveikslas. Maironių bažnyčia.