О церкви
**Istorinė raida**
Bažnyčios istorija prasideda 1613 m., kai valdydami Valavičiai nusprendė į Tytuvėnus pakviesti bernardinų vienuolius ir pastatyti jiems vienuolyną bei naują barokinę bažnyčią. Bažnyčia buvo pastatyta 1633 m. ir tapo reikšmingu religinės piligrimystės centru. Pirmasis vienuolyno prioras Bernardinas Švabas buvo pagrindinis statybų organizatorius, o Tomas Kasparas vadovavo statybos darbams.
XVIII a. pradžioje per Šiaurės karą bažnyčia ir vienuolynas stipriai nukentėjo, tačiau vėliau buvo atstatyti. XVIII a. viduryje atsirado arkadinės galerijos ir erdvus uždaras kiemas su Kristaus laiptų koplyčia. Tytuvėnų bažnyčia ir vienuolynas tapo vienu vertingiausių Lietuvos architektūros kompleksų.
**Architektūra ir menas**
Bažnyčia pasižymi unikaliu architektūriniu stiliumi, kuriame susipina gotikos, renesanso ir baroko bruožai. Ji turi du fasadinius bokštus, ilgą presbiteriją su trisiene apside bei aukštu stogu. Viduje bažnyčia padalyta į tris naves, kurių skliautai kryžminiai. Ypač reikšmingas yra didysis altorius su XVII a. nutapytu Tytuvėnų Mergelės Marijos paveikslu, kuris laikomas vienu gražiausių renesanso ir baroko sandūros kūrinių Lietuvoje.
Vienuolyno ansamblį sudaro trys sujungti dviaukščiai pastatai priešais bažnyčios pietų fasadą. Šie masyvūs pastatai yra raudonų plytų, su aukštais stogais ir rūsiais po jais. Arkadinė galerija, kuri jungia šiuos pastatus, yra puošni ir išsiskiria savo barokine architektūra.
**Svarbiausi įvykiai ir restauracijos**
Per savo ilgą istoriją bažnyčia ir vienuolynas patyrė nemažai nelaimių. Per Šiaurės karą XVIII a. pradžioje rusų kariuomenė apiplėšė bažnyčios lobyną ir stipriai apgriovė pastatus. XIX a. pab. Rusijos valdžia uždarė vienuolyną ir pavertė parapine bažnyčia. Nepaisant to, vietos bendruomenė ir tikintieji sugebėjo išsaugoti ir atgaivinti šią sakralinę vietą.
2012 m. sausio 26 d. kilęs gaisras smarkiai pažeidė bažnyčią ir vienuolyną – sudegė vienuolyne įrengtas muziejus, stogas bei antrasis vienuolyno aukštas. Tačiau po šių nelaimių sekė intensyvūs restauracijos darbai, kurie padėjo atkurti bažnyčios grožį ir funkcionalumą.
**Popiežiaus Jono Pauliaus II koplyčia**
Vienas iš naujesnių papildymų bažnyčioje yra Popiežiaus Jono Pauliaus II koplyčia, įrengta bažnyčios priekyje už didžiojo altoriaus. Joje saugoma popiežiaus kraujo lašo relikvija, kuri buvo atvežta iš Lenkijos. Koplyčia pašventinta 2016 m. spalio 23 d. ir nuo tada tapo dar viena svarbia piligrimų lankymo vieta.
Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčia yra ne tik religijos, bet ir kultūros ir meno lobynas, pasakojantis apie Lietuvos
Галерея и ресурсы
Nuotrauka. Kelmės r. Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia. Joje Ričardas Mikutavičius klebonavo 1970–1983 m.
Tytuvėnų bažnyčia ir vienuolynas yra architektūrinis šedevras, laikomas vienu gražiausių baroko paminklų šiaurės rytų Europoje. Švč. Mergelės Marijos bažnyčia ir vienuolynas – unikalus architektūrinis ansamblis. Ansamblį sudaro bažnyčia, šventorius su Kristaus laiptų koplyčia, dviaukščio vienuolyno mūras ir šiam ansambliui priklausantys ūkinės paskirties pastatai. Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblis – vienas iš kultūros paveldo objektų. Nuotraukoje matosi bažnyčios šonas, fasado dalis, balto mūro tvora su raudonų čerpių stogu ir arkinėm nišom, matosi Kristaus laiptų koplyčios fragmentas. Fotografuota pro skliautuotą vartų angą. Fotografija Zenono Baltrušio. 2005 m. Tytuvėnai
Kelmės r. Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia, kurioje R. Mikutavičius klebonavo 1970–1983 m. Fotografuota iš arkos. Matosi šviesios spalvos bažnyčia, su dviem bokštais. Bokštai raudonais kupolais, ant jų kryžiai. Bažnyčia tinkuota, tinkas aptrupėjęs. Abiejose pusėse, apatinėje bokštų dalyje du vienodi herbai ir užrašai „Ano 1788“. Dešinėje pusėje matosi vienuolyno sienos, kairėje – koplyčios dalis. Priekyje grįsta akmenimis, apsodinta krūmais, papuošta žalia pieva. Foto Z. Baltrušio, fotografuota 2005 m.
Tytuvėnų bažnyčia.