Apie bažnyčią
Bažnyčios ištakos siekia dar XV a., kuomet 1459 m. Pašvitinyje buvo pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. Vėliau, XVI a. pradžioje, 1609 m., pradėta statyti nauja bažnyčia. Nors XIX a. pradžioje buvo pastatyta mūrinė bažnyčia, ji dėl blogų pamatų netrukus perskilo ir buvo nugriauta. Dabartinė bažnyčia buvo pastatyta 1852 m. ir ją konsekravo garsus vyskupas Motiejus Valančius 1857 m.
Interjeras taip pat išskirtinis – bažnyčioje yra penki mediniai eklektiški altoriai, o grindis dengia plytelės. Didžiuliai vargonai su dviem manualais ir devyniolika registrų buvo pastatyti Jekabpilio meistro A. Smaklisto XIX a. pabaigoje ar XX a. pradžioje. Taip pat įspūdingos Kryžiaus kelio stočių koplytėlės, kurios puošia šventorių.
Per ilgą laikotarpį Pašvitinio bažnyčia tapo svarbia bendruomenės gyvenimo dalimi. 1904 m. rugpjūčio 14 d. čia susituokė būsimas Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona ir Sofija Chodakauskaitė. Bažnyčios istorijoje minimas ir kunigas Juozas Dabužis-Dabužinskas, kuris gyveno Pašvitinyje nuo 1928 iki 1934 metų ir buvo reikšminga figūra visuomeninėje veikloje bei spaudos darbuose.
Bažnyčia nuolat prižiūrima ir atnaujinama. 2006 m. vykdytų archeologinių tyrimų metu šventoriuje rasta XVI–XVIII a. monetų, papuošalų ir kapų, kas papildomai praturtina šio statinio ir jo aplinkos istoriją.
Šiandien Pašvitinio Švč. Trejybės bažnyčia yra ne tik religinis centras, bet ir kultūrinės bei istorinės svarbos objektas, kuriame atsispindi ne vien architektūros grožis, bet ir turtinga mūsų krašto praeitis.
Galerija ir ištekliai
Spalvota, horizontalaus formato nuotrauka. Pašvitinio Švč. Trejybės bažnyčia, Kriukų g. 2, Pašvitinio mstl., Pašvitinio sen., Pakruojo r. sav. Vaizdas iš vakarų pusės. Fotografas Jonas Šimkus, Kretinga, 2001 m.
Bažnyčia tinkuoto mūro, neorenesansinė, stačiakampio plano, dvibokštė, su trisiene apside. Šventoriaus tvora akmenų mūrinė, su tinkuoto mūro stulpiniais vartais ir kaltinėmis ažūrinėmis sąvaromis. Priešais bažnyčią šventoriuje stovi tinkuoto mūro koplyčia.
Pastatyta 1852 m. miestelio centre vietoje 1825 m. pastatytos, tačiau dėl blogai išmūrytų pamatų perskylusios mūrinės bažnyčios. Ją 1857 m. konsekravo Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius.
Priklauso Motiejaus Valančiaus vyskupavimo laikotarpiu (1850–1875) pastatytoms ar restauruotoms bažnyčioms.
Aprašymą parengė Algirdas Čėsna, 2014-06-05.
Pašvitinio bažnyčios didysis altorius.