Apie bažnyčią
Pirmoji bažnyčia buvo pastatoma iš medžio ir atstovavo liaudies architektūros stiliui, su kryžminiu planu ir trisiene apside. Stogų kryžmoje stovėjo mažesnis bokštelis, o šventoriuje buvo įrengtos medinės Kryžiaus kelio stotys. Vyskupas Steponas Jonas Giedraitis suteikė bažnyčiai parapijos teises, o vėliau vyskupas Juozapas Arnulfas Giedraitis skyrė jai 2 valakus žemės.
Per laiką Kriukų bažnyčia tapo svarbia dvasine ir kultūrine centru. Lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu šios parapijos klebonas Kazimieras Marma aktyviai platino draudžiamą lietuvišką spaudą, net įkūrė knygynėlį bei Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrių. Bažnyčia 1936 metais buvo paaukštinta, pristatytas bokštas, kuris dar labiau išryškino jos svarbą ir didingumą.
Deja, 1993 metų sausio 14 dieną Kriukų bažnyčią sugriovė viesulas. Šis gamtos stichijos smūgis apvertė miestelio gyvenimą aukštyn kojomis: nuplėšta bokšto „kepurė“, apgadintas stogas ir vidinė apdaila. Po griūties pamaldoms buvo pritaikyta buvusi klebonija, kur kadaise gyveno mokytojai ir veikė felčerinis punktas. Tikintieji persikėlė melstis į šią greta esančią patalpą.
Po griūties Joniškio rajono valdybos paskirta komisija nusprendė bažnyčią visiškai nugriauti. Bokštas virsdamas sudaužė pagrindinės navos stogą, išjudino sienas, sunaikinta apie 70 procentų pagrindinių pastato konstrukcijų. Buvo priimtas sprendimas toje pačioje vietoje statyti naują mūrinę bažnyčią. Tuo metu vietos gyventojai iki šiol įsitikinę, kad senosios bažnyčios sienos buvo pakankamai tvirtos, tereikėjo pataisyti bokštą ir uždengti stogą.
Statybos darbams rengiantis, 1994 metų vasarą vyko archeologiniai tyrimai. Iškasus du šurfus buvusios bažnyčios vietoje ir šventoriaus teritorijoje, rasti žmonių kaulai liudijo apie šventoriaus užlaidavimą. Tyrėjai atrado net 125 kapus, daugiausia nesuardytus arba mažai suardytus. Šis radinys papildė istoriją apie vietos bendruomenės gyvenimą ir tradicijas.
Nors pradžioje vietos bendruomenė entuziastingai rinko lėšas naujo pastato statybai, po poros metų entuziazmas pradėjo blėsti, trūko lėšų, todėl darbus teko atidėti. Galiausiai, naujieji maldos namai buvo įrengti parapijai grąžintame pastate, realizuojant architekto Valentino Mazuronio rekonstrukcijos projektą.
Šiandien Kriukų Šv. Lauryno bažnyčia yra ne tik sakralinė vieta, bet ir gyvas istorijos liudytojas, pasakojantis apie bendruomenės stiprybę ir atsidavimą per visus pokyčius bei išbandymus. Nepaisant sunkumų, ši vieta išlieka svarbi ne tik dėl savo religinių funkcijų, bet ir kaip kultūrinio paveldo dalis, sauganti Kriukų miestelio istoriją ir dvasią.
Galerija ir ištekliai
Tarpukario laikotarpio nuotraukoje užfiksuotas Kriukų (Joniškio r.) Šv. Lauryno bažnyčios interjeras ir laidotuvių ceremonija. Nuotraukos kairėje – senasis didysis altorius, pastatytas XIX a. Jį iš šonų supo šv. Petro ir Pauliaus skulptūros. Altoriaus centre pirmame tarpsnyje patalpintas paveikslas „Šv. Šeima“. 1937 m. altorius buvo perstatytas. Nuotraukos dešinėje matomi uždari klauptai ir klausykla. 1993 m. kilusios audros metu bažnyčia sugriuvo ir nebuvo atstatyta.
XVIII a. statyta ir vėliau ne kartą rekonstruota medinė bažnyčia stovėjo šventoriaus centre, priekiniu fasadu orientuota pietvakarių kryptimi. 1936 m. virš priengio iškilo masyvus bokštas. 1993 m. kilusios audros metu bažnyčia sugriuvo ir nebuvo atstatyta. Nuotraukoje matomi mūrinių šventoriaus vartų stulpai su nišomis, kuriose buvo įrengtos Kryžiaus kelio stotys. 1994 m. valant bažnyčios griuvėsius, vartų stulpai buvo nugriauti.