About the Church
Šaukoto Švč. Trejybės bažnyčia – tai tikras liaudies architektūros perlas, stovintis Šaukoto miestelyje Radviliškio rajone. Visai netoli kelio, jungiančio Šaukotą su Papušyniu, Antaniškiais ir Akmene, ši medinė bažnyčia traukia ne tik tikinčiuosius, bet ir istorijos bei architektūros mėgėjus.
Bažnyčios istorija prasidėjo 1767 metais, kai Kalnuotojo Šaukoto dvaro savininkas Simonas Petras Herubavičius savo lėšomis pradėjo statyti katalikų koplyčią. Nors baigta ji buvo tik 1795 m., jau nuo 1773 m. turėjo Pašušvio bažnyčios filijos arba altarijos statusą. Įdomu tai, kad žymiųjų Lietuvos istorikų darbe galima rasti skirtingų datų, tačiau Motiejus Valančius nurodo būtent 1773 metus kaip jos įkūrimo datą.
1802 metų inventoriuje pažymėta, kad bažnyčia pastatyta iš eglinių rastų, dengta gontais, turėjo du bokštelius su varpais, o altoriai buvo tapyti ant lentų. Tuo metu po bažnyčia buvo įrengtas nedidelis rūsys. 1814 metais buvo pastatytas naujas gyvenamasis namas altaristui.
Per ilgą laiką bažnyčia patyrė ne vieną transformaciją. 1803 metais ji buvo perstatyta ir padidinta, pastatyta nauja sakykla ir varpinė. Po kelių dešimtmečių, 1839 metais, vyko remontas: paaukštinti pamatai, pakeisti apatiniai rąstai, sutvirtintos sienos ir uždengtas stogas. 1843 metais įrengti nauji vargonai su 10 registrų.
Ši bažnyčia tapo svarbiu centru parapijos gyventojams, kurie aktyviai dalyvavo 1863 metų sukilime bei rėmė knygnešius spaudos draudimo laikotarpiu. Už paramą sukilėliams dvaro savininkas Ignotas Bušinskis su sūnumi buvo ištremtas į Sibirą, o Baltojo Šaukoto dvaras konfiskuotas.
Prie bažnyčios iki 1863 metų veikė prieglauda ir parapinė mokykla. XX amžiaus pradžioje planuota statyti naują bažnyčią, tačiau dėl lėšų stokos apsiribota senosios remontu. 1906-1915 metais klebonijoje gyveno ir vasarojo žymi rašytoja Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana. Apie 1922 metus buvo įsteigta parapija.
2009–2013 metais bažnyčioje atlikti tyrimų ir restauravimo darbai atkūrė šį architektūros paminklą, išsaugodami jo unikalumą ir grožį.
Architektūriškai Šaukoto Švč. Trejybės bažnyčia yra liaudies architektūros stiliaus, stačiakampio plano, su zakristija prie šono ir penkiasiene apside. Ji neturi bokšto, o šventoriuje stovi medinė varpinė iš XVIII amžiaus, kuri papildomai pabrėžia bažnyčios istorinę reikšmę.
Ši bažnyčia – tai ne tik religinės praktikos vieta, bet ir istorinis bei kultūrinis objektas, saugantis daugybę pasakojimų apie vietos bendruomenės gyvenimą ir kovas už laisvę.
Bažnyčios istorija prasidėjo 1767 metais, kai Kalnuotojo Šaukoto dvaro savininkas Simonas Petras Herubavičius savo lėšomis pradėjo statyti katalikų koplyčią. Nors baigta ji buvo tik 1795 m., jau nuo 1773 m. turėjo Pašušvio bažnyčios filijos arba altarijos statusą. Įdomu tai, kad žymiųjų Lietuvos istorikų darbe galima rasti skirtingų datų, tačiau Motiejus Valančius nurodo būtent 1773 metus kaip jos įkūrimo datą.
1802 metų inventoriuje pažymėta, kad bažnyčia pastatyta iš eglinių rastų, dengta gontais, turėjo du bokštelius su varpais, o altoriai buvo tapyti ant lentų. Tuo metu po bažnyčia buvo įrengtas nedidelis rūsys. 1814 metais buvo pastatytas naujas gyvenamasis namas altaristui.
Per ilgą laiką bažnyčia patyrė ne vieną transformaciją. 1803 metais ji buvo perstatyta ir padidinta, pastatyta nauja sakykla ir varpinė. Po kelių dešimtmečių, 1839 metais, vyko remontas: paaukštinti pamatai, pakeisti apatiniai rąstai, sutvirtintos sienos ir uždengtas stogas. 1843 metais įrengti nauji vargonai su 10 registrų.
Ši bažnyčia tapo svarbiu centru parapijos gyventojams, kurie aktyviai dalyvavo 1863 metų sukilime bei rėmė knygnešius spaudos draudimo laikotarpiu. Už paramą sukilėliams dvaro savininkas Ignotas Bušinskis su sūnumi buvo ištremtas į Sibirą, o Baltojo Šaukoto dvaras konfiskuotas.
Prie bažnyčios iki 1863 metų veikė prieglauda ir parapinė mokykla. XX amžiaus pradžioje planuota statyti naują bažnyčią, tačiau dėl lėšų stokos apsiribota senosios remontu. 1906-1915 metais klebonijoje gyveno ir vasarojo žymi rašytoja Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana. Apie 1922 metus buvo įsteigta parapija.
2009–2013 metais bažnyčioje atlikti tyrimų ir restauravimo darbai atkūrė šį architektūros paminklą, išsaugodami jo unikalumą ir grožį.
Architektūriškai Šaukoto Švč. Trejybės bažnyčia yra liaudies architektūros stiliaus, stačiakampio plano, su zakristija prie šono ir penkiasiene apside. Ji neturi bokšto, o šventoriuje stovi medinė varpinė iš XVIII amžiaus, kuri papildomai pabrėžia bažnyčios istorinę reikšmę.
Ši bažnyčia – tai ne tik religinės praktikos vieta, bet ir istorinis bei kultūrinis objektas, saugantis daugybę pasakojimų apie vietos bendruomenės gyvenimą ir kovas už laisvę.
Gallery and Resources
Kompozicijoje – Šaukoto Švč. Trejybės bažnyčia ir varpinė.
Nesignuotas.
Varpinė Šaukoto bažnytkaimyje.