Apie bažnyčią
Bažnyčios ištakos siekia XVIII a., kai Žemaičių vyskupijos kapitulos prelatas Vjušinskas apie 1753–1763 m. pastatė pirmąją koplyčią. Tai buvo kukli, bet svarbi religinė vieta vietiniams gyventojams, kuria rūpinosi Kartenos klebonija. Vėlesniame laikotarpyje, 1903 m., dabartinę bažnyčią pastatė kunigas Povilas Svilas kartu su tikinčiaisiais, kuriems ji tapo šventa ir branginama vieta.
Bažnyčia yra medinės architektūros pavyzdys, būdingas istorizmo laikotarpiui, su stipriai išreikšta neogotikos ir pasaulietinės kurortų architektūros įtaka. Jos stačiakampio plano struktūra, keturkampis bokštelis ir penkiasienė apsidė suteikia ypatingą grakštumą ir harmoniją visam pastatui. Viduje lankytojus pasitinka trys altoriai, kurie savo dekoratyviniais elementais liudija apie praeities meistrų talentą.
Įdomu tai, kad bažnyčioje dirbo kunigas Felicijonas Lelis, kuris aktyviai prisidėjo prie lietuviškos kultūros puoselėjimo. Jo iniciatyva apylinkėse veikė nelegalios mokyklos, kurios skatino vaikų švietimą gimtąja kalba, o 1908 m. čia buvo įkurtas Šv. Kazimiero draugijos skyrius.
1926 m. Budriuose įkurta parapija dar labiau sustiprino vietos bendruomenės ryšius. Prie bažnyčios susibūrė choras, pavasarininkų kuopa, o 1934–1939 m. parapijoje tarnavo kunigas K. Andriekus, sugrįžęs iš Rusijos. Nuo to laiko parapija priklauso Telšių vyskupijos Palangos dekanatui.
2005 m. Budrių šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia, varpinė ir šventoriaus tvora su vartais buvo paskelbti valstybės saugomu nekilnojamųjų kultūros vertybių kompleksu. Tai rodo šios vietos svarbą ne tik religinei bendruomenei, bet ir Lietuvos kultūros paveldui.
Šalia bažnyčios stovi medinė varpinė, beveik kvadratinio plano, dviejų tarpsnių konstrukcija, kuri subtiliai dera su pagrindiniu pastatu. Visą šventorių juosia neaukšta akmenų mūro tvora, pietvakarių pusėje išpuoštu neogotikiniais vartais su ažūriniais kaltiniais varteliais. Taip pat verta paminėti, kad šioje teritorijoje yra ir koplytėlė bei kunigų kapai, kurie primena apie šventovės ilgametę istoriją ir jos dvasinius vadovus.
Budrių šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia – tai vieta, kur susilieja religinė pagarba, istorinis paveldas ir kultūrinė atmintis, kurioje kiekvienas kampelis kvepia praeities didybe ir vietos žmonių atsidavimu.
Galerija ir ištekliai
Keturių kadrų nespalvotos perforuotos fotojuostos „Svema“ ketvirtasis kadras. Nufotografuota Budrių bažnyčia ir varpinė, Žalgirio apyl., Kretingos r. Bendras vaizdas iš pietvakarių pusės. Fotografavo Julius Kanarskas, Kretingos rajoninių kultūros rūmų vyr. metodininkas paminklų apsaugai, 1989 m.
Bažnyčia medinė, istorizmo laikotarpio, neogotikos ir pasaulietinės kurortų architektūros, pastatyta 1903 m. kunigo Povilo Svilo ir parapijiečių rūpesčiu, konsekruota Šv. Kryžiaus Išaukštinimo titulu. Varpinė karkasinės konstrukcijos, lentinė, stačiakampė stačiasienė, dviejų tarpsnių, pastatyta 1906 m. Vartai raudonų plytų mūro, tinkuoti, neogotikiniai, statyti apie 1906–1909 m.
Valstybės saugomas kultūros vertybių kompleksas (unikalus komplekso kodas 30572; senasis vertybių registro kodas G525K), turintis architektūrinį, sakralinį ir kraštovaizdžio vertingųjų savybių pobūdį.
Keturių kadrų nespalvotos perforuotos fotojuostos „Svema“ trečiasis kadras. Nufotografuota Budrių bažnyčia ir varpinė, Žalgirio apyl., Kretingos r. Bendras vaizdas iš pietvakarių pusės. Fotografavo Julius Kanarskas, Kretingos rajoninių kultūros rūmų vyr. metodininkas paminklų apsaugai, 1989 m.
Bažnyčia medinė, istorizmo laikotarpio, neogotikos ir pasaulietinės kurortų architektūros, pastatyta 1903 m. kunigo Povilo Svilo ir parapijiečių rūpesčiu, konsekruota Šv. Kryžiaus Išaukštinimo titulu. Varpinė karkasinės konstrukcijos, lentinė, stačiakampė stačiasienė, dviejų tarpsnių, pastatyta 1906 m. Vartai raudonų plytų mūro, tinkuoti, neogotikiniai, statyti apie 1906–1909 m.
Valstybės saugomas kultūros vertybių kompleksas (unikalus komplekso kodas 30572; senasis vertybių registro kodas G525K), turintis architektūrinį, sakralinį ir kraštovaizdžio vertingųjų savybių pobūdį.