Apie bažnyčią
Istorija prasidėjo dar 1908 metais, kai Mikoliškių dvarininkas, karo inžinierius generolas leitenantas Liucijonas Bronišas, savo dvare pastatė koplyčią. Tuo metu Žemaičių vyskupas leido Budrių bažnyčios kunigui kartą per mėnesį laikyti šv. Mišias šioje koplyčioje.
Liucijonas Bronišas neapsiribojo vien koplyčia. 1909 metais, jis pats parengė bažnyčios projektą ir gavo valdžios leidimą jos statybai. Vos po metų, 1910-ųjų spalio 17 dieną, buvo pašventinti bažnyčios pamatų kertiniai akmenys. Statybinę medžiagą - miško medieną ir lėšas jų pargabenimui suteikė Bronišai, o aplinkinių kaimų ūkininkai apmokėjo statybininkams už darbą. 1911 metais bažnyčia jau stovėjo ir buvo konsekruota Šv. Juozapo titulu.
Bažnyčios interjeru ir aplinka daugiausiai rūpinosi Juozas Bronišas, Mikoliškių dvaro paveldėtojas. Dėka jo pastangų, šventorius buvo apsodintas medžiais, aptvertas, o prieš bažnyčią pastatyta varpinė. Vėlesniais metais čia atsirado šoniniai Švč. Marijos ir Šv. Barboros altoriai, o didysis Šv. Juozapo altorius buvo perkeltas iš Budrių bažnyčios.
Per tarpukario laikotarpį Mikoliškių parapija buvo aktyvi bendruomenė su įvairiomis veiklomis: čia veikė choras, jaunimo organizacijos, tretininkų kongregacija ir kitos bažnytinės grupės. 1936 metais parapija jungė 833 tikinčiuosius, o šiandien jų skaičius siekia apie 500.
Svarbu pažymėti, kad Mikoliškių bažnyčia taip pat turi reikšmingą vietą Lietuvos disidentinio judėjimo istorijoje. Vargonininkas Alfonsas Bumbulis 1987 metais dalyvavo protesto mitinge Vilniuje, kur dirigavo atliekamoms dainoms ir giesmėms.
Šiandien Mikoliškių Šv. Juozapo bažnyčia yra valstybės saugomas kultūros paveldo objektas. Bažnyčios architektūra yra savita ir unikali – ji suręsta iš apvalių medinių rąstų, turinti neogotikos elementų, vienabokštė, stačiakampio plano su zakristijos priestatėliu. Viduje galima rasti keturis altorius, o šventoriaus kampuose stovi keturios mūrinės koplytėlės. Priešais bažnyčią kyla trijų tarpsnių medinė varpinė ir kryžius.
Mikoliškių Šv. Juozapo bažnyčia yra ne tik maldos namai, bet ir gyvas istorijos liudininkas, kuris pasakoja apie šios vietovės žmonių tikėjimą, jų ryžtą ir bendruomeniškumą.
Galerija ir ištekliai
Nufotografuota Mikoliškių šv. Juozapo bažnyčia, Žalgirio apyl., Kretingos r. Bendras vaizdas iš vakarų pusės. Fotografavo Julius Kanarskas, Kretingos rajono kultūros skyriaus vyr. metodininkas paminklų apsaugai, 1989 m.
Bažnyčia savitos architektūros, suręsta iš apvalių medinių rąstų, turinti neogotikos bruožų, vienabokštė. Stogo priekis laužyto kontūro, su spyrinėmis konstrukcijomis. Frontoną puošia šešiakampės žvaigždės formos langas. Pastatyta 1910–1911 m. pagal Mikoliškių dvarininko, karo inžinieriaus, generolo leitenanto Liucijono Bronišo parengtą projektą, konsekruota šv. Juozapo titulu. Sakralinės medinės architektūros paminklas.
Nufotografuota Mikoliškių šv. Juozapo bažnyčia, Žalgirio apyl., Kretingos r. Bendras vaizdas iš šiaurės vakarų pusės. Fotografavo Julius Kanarskas, Kretingos rajono kultūros skyriaus vyr. metodininkas paminklų apsaugai, 1989 m.
Bažnyčia savitos architektūros, suręsta iš apvalių medinių rąstų, turinti neogotikos bruožų, vienabokštė. Stogo priekis laužyto kontūro, su spyrinėmis konstrukcijomis. Frontoną puošia šešiakampės žvaigždės formos langas. Pastatyta 1910–1911 m. pagal Mikoliškių dvarininko, karo inžinieriaus, generolo leitenanto Liucijono Bronišo parengtą projektą, konsekruota šv. Juozapo titulu. Sakralinės medinės architektūros paminklas.