Apie bažnyčią
Girdiškės Švč. Mergelės Marijos Snieginės bažnyčia, esanti Šilalės rajone, Girdiškės kaime, yra iškilus ir unikalus Lietuvos sakralinės architektūros pavyzdys. Tai vienintelė bažnyčia Lietuvoje, pašvęsta Švč. Mergelės Marijos Snieginės garbei, kas suteikia jai ypatingą reikšmę.
Bažnyčios istorija prasidėjo XVIII a. Pirmąją medinę bažnyčią čia 1781 metais pastatė dvarininkas Jonas Adomavičius, tačiau ji veikė tik kaip koplyčia, priklausanti Batakių parapijai. Tik 1803 metais čia buvo įkurta savarankiška parapija. 1896 metais prasidėjo naujos mūrinės bažnyčios statyba, kuriai daug dėmesio ir pastangų skyrė kunigas Juozapas Čerkeliauskas. Jo rūpesčiu iki 1907 metų buvo pastatytos sienos iki langų.
Nelaimė ištiko 1909 metų gruodžio 31 dieną, kai sudegė senoji medinė bažnyčia. Laikinai pamaldos buvo perkeltos į varpinę. Nepaisant visų sunkumų, 1912 metais tikintieji jau galėjo melstis dar nevisiškai įrengtoje naujoje bažnyčioje.
Girdiškės bažnyčia pasižymi savo architektūra. Ji yra dvibokštė, kryžminio plano, o šventoriaus tvora ir vartai dekoruoti ąžuolo šakomis, kas suteikia ypatingą estetikos pojūtį. Bažnyčios viduje galima pamatyti unikalius altorius, kurie buvo įrengti 1928 metais. Jie sukurti iš nužievintų ąžuolų kamienų ir šakų, o jų autorius – Kazimieras Andriukaitis, kuris čia tarnavo net trisdešimt metų.
Svarbu paminėti, jog kunigas Andriukaitis buvo ne tik talentingas dvasininkas, bet ir gabus statybininkas bei inžinierius. Jis sugebėjo apskaičiuoti Telšių kunigų seminarijai reikalingų plytų kiekį taip tiksliai, kad liko tik dvi! Be to, jis sukonstravo įvairius įrenginius, padedančius vietiniams gyventojams žemės ūkio darbuose.
Visi šie faktai rodo, kad Girdiškės Švč. Mergelės Marijos Snieginės bažnyčia yra ne tik religinė, bet ir kultūrinė vertybė, turinti gilią ir įdomią istoriją. Jos architektūra ir unikalūs altoriai traukia tiek maldininkus, tiek turistus, ieškančius ypatingų vietų Lietuvoje.
Bažnyčios istorija prasidėjo XVIII a. Pirmąją medinę bažnyčią čia 1781 metais pastatė dvarininkas Jonas Adomavičius, tačiau ji veikė tik kaip koplyčia, priklausanti Batakių parapijai. Tik 1803 metais čia buvo įkurta savarankiška parapija. 1896 metais prasidėjo naujos mūrinės bažnyčios statyba, kuriai daug dėmesio ir pastangų skyrė kunigas Juozapas Čerkeliauskas. Jo rūpesčiu iki 1907 metų buvo pastatytos sienos iki langų.
Nelaimė ištiko 1909 metų gruodžio 31 dieną, kai sudegė senoji medinė bažnyčia. Laikinai pamaldos buvo perkeltos į varpinę. Nepaisant visų sunkumų, 1912 metais tikintieji jau galėjo melstis dar nevisiškai įrengtoje naujoje bažnyčioje.
Girdiškės bažnyčia pasižymi savo architektūra. Ji yra dvibokštė, kryžminio plano, o šventoriaus tvora ir vartai dekoruoti ąžuolo šakomis, kas suteikia ypatingą estetikos pojūtį. Bažnyčios viduje galima pamatyti unikalius altorius, kurie buvo įrengti 1928 metais. Jie sukurti iš nužievintų ąžuolų kamienų ir šakų, o jų autorius – Kazimieras Andriukaitis, kuris čia tarnavo net trisdešimt metų.
Svarbu paminėti, jog kunigas Andriukaitis buvo ne tik talentingas dvasininkas, bet ir gabus statybininkas bei inžinierius. Jis sugebėjo apskaičiuoti Telšių kunigų seminarijai reikalingų plytų kiekį taip tiksliai, kad liko tik dvi! Be to, jis sukonstravo įvairius įrenginius, padedančius vietiniams gyventojams žemės ūkio darbuose.
Visi šie faktai rodo, kad Girdiškės Švč. Mergelės Marijos Snieginės bažnyčia yra ne tik religinė, bet ir kultūrinė vertybė, turinti gilią ir įdomią istoriją. Jos architektūra ir unikalūs altoriai traukia tiek maldininkus, tiek turistus, ieškančius ypatingų vietų Lietuvoje.
Galerija ir ištekliai
Nespalvota nuotrauka. Girdiškės Švč. Mergelės Marijos Snieginės bažnyčios vidus. Vaizduojamos laidotuvės. Prie altoriaus padėtas karstas. Viduryje gėlių vainikai. Suoluose sėdi laidotuvių dalyviai. Matosi pagrindinis šventorius ir šoninio altoriaus su ąžuolo šakomis kampas.
Girdiškės Švč. Mergelės Marijos Snieginės bažnyčia.
Signuotas akvarele averso apatinėje dalyje kairėje, pieštuku reverso viršutinėje dalyje kairėje.