Apie bažnyčią
Pirmąją bažnyčią Skilandžiuose, kaip tuomet buvo vadinami Salantai, 1630 metais pastatė Zigmanto Vazos arklininkas Mikalojus Pasamovskis. Įdomu tai, kad šiai bažnyčiai buvo dovanoti trys kaimai: Ablinga, Laigiai ir Ližiai. Vyskupas Merkelis Giedraitis tuo metu ir įkūrė parapiją. Daug vėliau, 1724 metais, buvo pastatyta nauja medinė bažnyčia, kuri tarnavo vietos bendruomenei iki XIX amžiaus pabaigos.
XIX a. pradžioje, kai senoji medinė bažnyčia jau nebeatitiko poreikių, buvo nuspręsta statyti mūrinę bažnyčią. Architekto Karlo Eduardo Strandmano projektas buvo patvirtintas 1902 metais, o darbai prasidėjo netrukus po to. Svarbiausias šios statybos organizatorius buvo draudžiamos lietuviškos spaudos bendradarbis, klebonas Pranciškus Urbonavičius. Statyba vyko ilgus metus – nuo 1906 iki 1911 metų, prižiūrint architektui Nikolajui Andrejevui.
Bažnyčios architektūra yra išskirtinė savo neogotikos stiliumi. Ji yra lotyniško kryžiaus plano, bazilikinė, su dvibokštėmis fasado struktūromis. Bažnyčios viduje galima pastebėti tris navas, kurios yra padengtos kryžminiais skliautais. Altorių gausa – net penki mediniai altoriai – papildo bažnyčios interjerą autentišku grožiu ir sakralumu.
Ne mažiau svarbūs yra parapijai priklausantys objektai, tokie kaip Gargždelės šv. Barboros koplyčia ir Žvainių Gaidžio koplyčia, kurie taip pat prisideda prie turtingo Salantų religinio gyvenimo.
Bažnyčios šventoriuje palaidota daug garbingų žmonių, kurie prisidėjo prie Salantų istorijos kūrimo. Tarp jų yra kunigas Pranciškus Urbonavičius, kuris buvo vienas iš pagrindinių bažnyčios statytojų, ir kunigas Pranciškus Šatkus, tremtinys ir ilgametis parapijos klebonas, kuris taip pat prisidėjo prie bažnyčios puoselėjimo.
Salantų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia nėra tik religinis statinys; tai istorijos, kultūros ir dvasinio gyvenimo sankirta, kuri pasakoja apie praeities išgyvenimus ir dabarties vertybes.
Galerija ir ištekliai
Salantų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, S. Dariaus ir S. Girėno g. 10, Salantai, Kretingos r. Pagrindinio fasado vaizdas iš šiaurės rytų pusės.
Istorizmo laikotarpio stiliaus, neogotikinė, dvibokštė, pastatyta 1906–1911 m. klebono, kanauninko Pranciškaus Urbonavičiaus ir parapijiečių rūpesčiu pagal architekto Karlo Eduardo Strandmano projektą.
Valstybės saugomas kultūros paveldo objektas (unikalus kodas 30631), turintis architektūrinį, sakralinį ir dailės vertingųjų savybių pobūdį.
Nespalvotas, vertikalaus formato, perforuotas, siaurajuostis negatyvas. Nufotografuota Salantų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, Kretingos r. Bendras priekinio fasado vaizdas iš šiaurės rytų pusės. Fotografavo Julius Kanarskas, Kretingos muziejaus Istorijos skyriaus vedėjas, 1994 m.
Pirmame plane matosi klebonijos sklypas, kuriame dešinėje pusėje stovi medinis klebonijos pastatas. Antrame plane stūkso bažnyčia. Ji raudonų plytų mūro, istorizmo laikotarpio stiliaus, neogotikinė, dvibokštė.
Bažnyčia pastatyta 1906–1911 m. parapijos administratoriaus, kanauninko Pranciškaus Urbonavičiaus ir parapijiečių rūpesčiu pagal architekto Karlo Eduardo Strandmano projektą. Architektūrinį ir sakralinį vertingųjų savybių pobūdį turintis kultūros paveldo objektas.