Apie bažnyčią
Ši bažnyčia buvo pastatyta 1773–1783 metais. Ji yra viena seniausių šventovių šiame regione, kurios istorija siekia dar XVI amžių. Pirmą kartą Mosėdžio bažnyčia minima 1544 metais, kai Mosėdis kartu su kitomis Žemaičių teritorijomis priklausė Žemaičių vyskupams. Tačiau dabartinė mūrinė bažnyčia buvo pastatyta tik XVIII amžiaus pabaigoje, o jos bokštai pridėti XIX a. pradžioje.
Bažnyčios architektūra išsiskiria puošniais vėlyvojo baroko stiliais. Tai kryžminio plano, dvibokštė bazilika su trimis navomis. Centrinę navą kerta transeptas, kuris viduje sukuria kryžminio plano iliuziją. Bažnyčios viduje yra net septyni altoriai, kurių didysis altorius pasižymi klasicistinėmis formomis ir tęsiasi iki lubų. Tokį pat aukštį turi ir priekiniai transepto altoriai, nors šoniniai yra kuklesni.
Fasadas taip pat ne mažiau įspūdingas – jį puošia didžiulės kolonos ir lankstaus kontūro frontonas su voliutų ir piliastrų dekoru. Bokštai, elegantiškai derantys prie pastato tūrio, suteikia visam statiniui ypatingo barokinės bažnyčios silueto.
Svarbu paminėti ir šventoriaus aplinką. Aukšta, akmenų mūro tvora kartu su tinkuotais vartais, kuriuose stovi šv. arkangelo Mykolo skulptūrinė grupė, sukuria ypatingą atmosferą. Šventoriuje įrengtos degtų plytų koplytėlės su Kalvarijos kalnų stočių skulptūriniais paveikslais praturtina šią vietovę.
Mosėdžio bažnyčia per amžius atliko ne tik religines, bet ir kultūrines funkcijas. Čia veikė parapinė mokykla, o 1895–1898 metais kunigavo garsus lietuvių rašytojas ir visuomenės veikėjas Juozas Tumas-Vaižgantas. Be to, 1910–1914 metais čia veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius, skatindamas žmones atsisakyti alkoholio ir gyventi sveikai.
Mosėdžio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia yra ne tik svarbus religinis centras, bet ir vertingas kultūrinis bei istorinis paveldas, simbolizuojantis Mosėdžio miestelio turtingą praeitį ir dvasią.
Galerija ir ištekliai
Spalvotas, horizontalaus formato, siaurajuostis negatyvas. Nufotografuota Mosėdžio šv. arkangelo Mykolo bažnyčia, Muziejaus g. 2, Mosėdžio mstl., Mosėdžio sen., Skuodo r. sav., Klaipėdos apskr. Bendras vaizdas iš šiaurės rytų pusės. Fotografavo Julius Kanarskas, Kretingos muziejaus Istorijos skyriaus vedėjas, 2000 m.
Bažnyčia bazilikinė, trijų navų, tinkuoto mūro, pereinamų iš baroko į klasicizmą formų, kompaktiško plano. Pagrindinis fasadas simetriškas, dvibokštis. Bokštų kampus žymi piliastrai, o bokštus dengia dviaukščiai lenktų formų stogeliai su kryžiais. Priešais bažnyčią įrengti tinkuoto mūro pagrindiniai vartai. Jie sudaryti iš trijų pagrindinių dalių: vidurinės plačios su dvivėriais kaltiniais ažūriniais metaliniais vartais ir siaurų praėjimų šonuose taip pat su kaltiniais ažūriniais metaliniais varteliais. Vartai sujungti su akmenų mūro tvora, juosiančią šventorių. Palei tvorą šventoriuje stovi raudonų plytų mūro Kryžiaus kelio koplytėlės.
Pastatyta parapijiečių lėšomis 1773–1783 m. šioje vietoje veikusių kapinių teritorijoje. Jos statybą rėmė vyskupas Jonas Domininkas Lopacinskis. Statybai artėjant į pabaigą, 1789 m. iš senosios Švč. Mergelės Marijos bažnyčios perkeltas jos titulinis altorius. 1806 m. iki stogo buvo išmūryti bažnyčios bokštų pagrindai, ant kurių 1811 m. pastatytas medinis, lentomis apkaltas bokštas. Galutinai bažnyčia užbaigta statyti 1844 m., o bokštai baigti mūryti 1844–1850 m. Ją 1850 m. Šv. arkangelo Mykolo titulu konsekravo Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius. Mosėdžio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios statinių kompleksas yra valstybės saugoma regioninio reikšmingumo lygmens kultūros vertybė, turinti architektūrinį, dailės ir sakralinį vertingųjų savybių pobūdį.
Fotografijoje prie pašarvoto vyro karsto stovi žmonės, dešinėje stovi kun. Stanislovas Mažeika (1893-1960). Fone baltai dažytos, mūrinės bažnyčios fragmentas (Mosėdžio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia?).
Fotografija iš kunigo Stanislovo Mažeikos (1893-1960) fotografijų albumo.