Apie bažnyčią
Varsėdžių šv. Roko bažnyčia, stovinti Varsėdžių kaime, yra tikras liaudies architektūros perlas su baroko bruožais. Ši medinė bažnyčia, pastatyta 1817 metais, neabejotinai traukia akį savo išskirtine architektūra ir istorija. Ji yra Telšių vyskupijoje, Šilalės dekanate, o pati gyvenvietė – Šilalės rajone.
Bažnyčios istorija siekia dar XVII amžių, kai apie 1570 metus Varsėdžiuose įsteigta Kaltinėnų altarija. Pirmoji bažnyčia čia buvo pastatyta 1720 metais, tačiau 1817 metais ji buvo atnaujinta ir tapo Kaltinėnų parapijos filija. Ilgą laiką ši vieta neturėjo nuolatinio kunigo, kol vyskupas Mečislovas Paliulionis paskyrė pirmąją nuolatinę kunigystę čia atlikusį kunigą Povilą Žabą. Šis kunigas buvo taip mylimas žmonių, kad po jo mirties jis buvo palaidotas šventoriuje, o vietiniai gyventojai meldėsi prie jo kapo, manydami jį esant šventuoju.
Svarbus įvykis buvo 1936 metų gruodžio 17 dieną, kai Varsėdžiuose buvo įkurta parapija. Bažnyčią garsino dvi didelės religinės šventės – šv. Roko ir Švč. Mergelės Marijos (Žolinės) atlaidai, kurie sutraukdavo gausybę maldininkų.
Architektūriškai bažnyčia išsiskiria stačiakampiu planu ir elegantišku bokšteliu. Šventoriaus tvora yra medinė, o viduje stovi mūrinė koplyčia bei unikali medinė varpinė. Varpinė yra kvadratinio plano ir į viršų siaurėjanti, joje kabo didžiulis plieninis varpas, padovanotas kraštiečio Petro Lingio, kuris prasigyveno Amerikoje ir nusprendė paremti savo gimtinę tokiu dosniu gestu.
Bažnyčios vidaus erdvė pasižymi vienanarėmis struktūromis, kurios baigiasi trisiene presbiterija. Čia labai įspūdingai įkomponuoti trys mediniai barokiniai altoriai, manoma, kad jie buvo įrengti XVIII amžiuje. Tai suteikia bažnyčiai ypatingo senovinio žavesio ir autentiškumo.
Varsėdžių šv. Roko bažnyčia neabejotinai yra vertingas architektūros paminklas, kurio istorija ir architektūrinės detalės stebina ir žavi kiekvieną lankytoją.
Bažnyčios istorija siekia dar XVII amžių, kai apie 1570 metus Varsėdžiuose įsteigta Kaltinėnų altarija. Pirmoji bažnyčia čia buvo pastatyta 1720 metais, tačiau 1817 metais ji buvo atnaujinta ir tapo Kaltinėnų parapijos filija. Ilgą laiką ši vieta neturėjo nuolatinio kunigo, kol vyskupas Mečislovas Paliulionis paskyrė pirmąją nuolatinę kunigystę čia atlikusį kunigą Povilą Žabą. Šis kunigas buvo taip mylimas žmonių, kad po jo mirties jis buvo palaidotas šventoriuje, o vietiniai gyventojai meldėsi prie jo kapo, manydami jį esant šventuoju.
Svarbus įvykis buvo 1936 metų gruodžio 17 dieną, kai Varsėdžiuose buvo įkurta parapija. Bažnyčią garsino dvi didelės religinės šventės – šv. Roko ir Švč. Mergelės Marijos (Žolinės) atlaidai, kurie sutraukdavo gausybę maldininkų.
Architektūriškai bažnyčia išsiskiria stačiakampiu planu ir elegantišku bokšteliu. Šventoriaus tvora yra medinė, o viduje stovi mūrinė koplyčia bei unikali medinė varpinė. Varpinė yra kvadratinio plano ir į viršų siaurėjanti, joje kabo didžiulis plieninis varpas, padovanotas kraštiečio Petro Lingio, kuris prasigyveno Amerikoje ir nusprendė paremti savo gimtinę tokiu dosniu gestu.
Bažnyčios vidaus erdvė pasižymi vienanarėmis struktūromis, kurios baigiasi trisiene presbiterija. Čia labai įspūdingai įkomponuoti trys mediniai barokiniai altoriai, manoma, kad jie buvo įrengti XVIII amžiuje. Tai suteikia bažnyčiai ypatingo senovinio žavesio ir autentiškumo.
Varsėdžių šv. Roko bažnyčia neabejotinai yra vertingas architektūros paminklas, kurio istorija ir architektūrinės detalės stebina ir žavi kiekvieną lankytoją.
Galerija ir ištekliai
Varsėdžių kaimo bažnyčia.