Apie bažnyčią
Žvingių Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia – tai įspūdinga medinė šventovė, stovinti Žvingių miestelyje, Jūros kairiajame krante. Ši bažnyčia, pastatyta liaudies architektūros formomis, yra viena iš ryškiausių savo regione.
Bažnyčios istorija siekia XVI amžiaus pabaigą. Pirmoji šventovė Žvingiuose buvo minima jau 1588 metais, nors tuo metu ji neturėjo nuolatinio kunigo. Vėliau, 1606 metais, bažnyčia gavo Bikavėnų kaimą ir įsteigė parapinę mokyklą, kuri buvo atkurta 1802 metais po uždarymo. Tačiau miestelio gyventojai ne kartą susidūrė su nelaimėmis: 1775 metais per didelį gaisrą bažnyčia sudegė. Vis dėlto jau po trejų metų, 1778-aisiais, ji buvo atstatyta.
XIX amžius taip pat nebuvo lengvas laikotarpis parapijai. Žvingių klebonas Pranas Butkevičius 1871 metais buvo ištremtas į Tobolsko guberniją už dalyvavimą draudžiamos lietuvių spaudos platinime. Nors jis grįžo į Lietuvą tik 1881 metais, jo veikla turėjo ilgalaikį poveikį parapijos gyvenimui. 1880 metais buvo pastatyta koplyčia parapijos kapinėse, o 1885-aisiais perstatyta bažnyčia garsėjo kaip viena gražiausių medinių bažnyčių Lietuvoje.
Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Žvingių klebono pareigas ėjo rašytojas Kazimieras Pakalniškis. Jo tarnystės laikotarpiu parapija buvo aktyviai įsitraukusi į tautos kultūrinį ir dvasinį gyvenimą. Deja, per karą bažnyčia vėl buvo sunaikinta, tad pamaldos laikinai vyko Bikavėnų kaimo koplyčioje.
Naujos bažnyčios statybos pradžia siejama su 1935 metais, kai vyriausybė skyrė medienos už 10 000 litų. Klebono Antano Braknio iniciatyva nuo 1935 iki 1937 metų buvo pastatyta dabartinė medinė bažnyčia, kurios įrengimas užtruko iki 1939 metų. Per Antrąjį pasaulinį karą bažnyčia buvo apgriauta, tačiau po karo ją pavyko atstatyti.
Dabartinė bažnyčia yra kryžminio plano, turi bokštą ir bokštelį. Jos šventorius aptvertas akmenų mūro tvora, o pati bažnyčia pasižymi liaudies architektūros elementais, kurie suteikia jai ypatingą charakterį ir žavesį.
Šiandien Žvingių Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia yra ne tik religinio gyvenimo centras, bet ir vieta, kur saugoma turtinga istorija bei vietos bendruomenės paveldas.
Bažnyčios istorija siekia XVI amžiaus pabaigą. Pirmoji šventovė Žvingiuose buvo minima jau 1588 metais, nors tuo metu ji neturėjo nuolatinio kunigo. Vėliau, 1606 metais, bažnyčia gavo Bikavėnų kaimą ir įsteigė parapinę mokyklą, kuri buvo atkurta 1802 metais po uždarymo. Tačiau miestelio gyventojai ne kartą susidūrė su nelaimėmis: 1775 metais per didelį gaisrą bažnyčia sudegė. Vis dėlto jau po trejų metų, 1778-aisiais, ji buvo atstatyta.
XIX amžius taip pat nebuvo lengvas laikotarpis parapijai. Žvingių klebonas Pranas Butkevičius 1871 metais buvo ištremtas į Tobolsko guberniją už dalyvavimą draudžiamos lietuvių spaudos platinime. Nors jis grįžo į Lietuvą tik 1881 metais, jo veikla turėjo ilgalaikį poveikį parapijos gyvenimui. 1880 metais buvo pastatyta koplyčia parapijos kapinėse, o 1885-aisiais perstatyta bažnyčia garsėjo kaip viena gražiausių medinių bažnyčių Lietuvoje.
Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Žvingių klebono pareigas ėjo rašytojas Kazimieras Pakalniškis. Jo tarnystės laikotarpiu parapija buvo aktyviai įsitraukusi į tautos kultūrinį ir dvasinį gyvenimą. Deja, per karą bažnyčia vėl buvo sunaikinta, tad pamaldos laikinai vyko Bikavėnų kaimo koplyčioje.
Naujos bažnyčios statybos pradžia siejama su 1935 metais, kai vyriausybė skyrė medienos už 10 000 litų. Klebono Antano Braknio iniciatyva nuo 1935 iki 1937 metų buvo pastatyta dabartinė medinė bažnyčia, kurios įrengimas užtruko iki 1939 metų. Per Antrąjį pasaulinį karą bažnyčia buvo apgriauta, tačiau po karo ją pavyko atstatyti.
Dabartinė bažnyčia yra kryžminio plano, turi bokštą ir bokštelį. Jos šventorius aptvertas akmenų mūro tvora, o pati bažnyčia pasižymi liaudies architektūros elementais, kurie suteikia jai ypatingą charakterį ir žavesį.
Šiandien Žvingių Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia yra ne tik religinio gyvenimo centras, bet ir vieta, kur saugoma turtinga istorija bei vietos bendruomenės paveldas.