Apie bažnyčią
Balingrado Dievo Apvaizdos bažnyčia, įsikūrusi Balingrado kaime, yra vienas iš įdomiausių ir svarbiausių Vilniaus vyskupijos architektūros paminklų. Pastatyta 1827 metais, ši mūrinė bažnyčia iki šiol stovi Neries dešiniajame krante, 12 km į pietus nuo Pabradės.
Šią bažnyčią pastatė Ignas Balinskis ir Elžbieta Balinskienė, Punžonių dvaro savininkai. Tuo metu vietovė vadinta Bageliškėmis, tačiau dvarininkų iniciatyva pavadinta Balingradu. Bažnyčia iš pradžių buvo Karkažiškių parapijos filija, o jos architektūroje pastebima paprastumo ir tvirtumo harmonija. Stačiakampio plano statinys su vienu bokštu bei be apsidės suteikia jai ypatingo žavesio.
XIX a. viduryje Balingrado apylinkėmis susidomėjo grafo Konstantino Tiškevičiaus mokslinė ekspedicija. Grafas savo veikaluose nuodugniai aprašė bažnyčios interjerą ir ten buvusią paveikslų kolekciją. Ypač dėmesį traukė senas italų mokyklos tapytas šv. Sebastijano paveikslas bei puiki Matą evangelistą vaizduojanti kopija. Šie meno kūriniai paliko neišdildomą įspūdį grafui ir atspindi to laikmečio meninio skonio ypatumus.
1870 metais Rusijos valdžia uždarė bažnyčią, siekdama ją sugriauti ir parduoti kaip statybines medžiagas. Tačiau vietos gyventojai pasipriešino šiam sprendimui, nors tuometinis Punžonių valdytojas Maciejus Stabrovskis nepaisė jų norų. Legenda byloja, kad už bažnyčios durų ir geležinių kryžių panaudojimą savo reikmėms jis susilaukė griežtos bausmės - jo darbininką nutrenkė perkūnas, o pats M. Stabrovskis susirgo silpnaprotyste ir mirė kančiose.
Lenkams okupavus Vilniaus kraštą, situacija Balingrade pagerėjo. 1927 metais M. Stabrovskio sūnus Petras Strabovskis savo lėšomis ėmėsi bažnyčios atstatymo darbų ir skyrė jai 14 hektarų žemės. 1928 metais buvo įkurta parapija, o rugsėjo 30 dieną arkivyskupas Romualdas Jalbžikovskis konsekravo atstatytą bažnyčią.
Per ilgus gyvavimo metus bažnyčia keitėsi ir buvo renovuojama - paskutiniai didesnės apimties darbai vyko 2009 metais. Ne tik architektūra, bet ir istorija, pergyvenusi įvairius laikotarpius ir išbandymus, daro Balingrado Dievo Apvaizdos bažnyčią ypatinga. Joje saugoma ne tik sakralinė vertė, bet ir žmonių bendruomenės jėga bei atsparumas.
Apsilankius Balingrado Dievo Apvaizdos bažnyčioje galima pajusti tiek religijos, tiek istorijos dvasią, kurią puoselėjo ir saugojo kartos po kartos. Tai ne tik maldos namai, bet ir gyvas praeities liudytojas, kurio sienose slypi daugybė nesenstančių istorijų.
Šią bažnyčią pastatė Ignas Balinskis ir Elžbieta Balinskienė, Punžonių dvaro savininkai. Tuo metu vietovė vadinta Bageliškėmis, tačiau dvarininkų iniciatyva pavadinta Balingradu. Bažnyčia iš pradžių buvo Karkažiškių parapijos filija, o jos architektūroje pastebima paprastumo ir tvirtumo harmonija. Stačiakampio plano statinys su vienu bokštu bei be apsidės suteikia jai ypatingo žavesio.
XIX a. viduryje Balingrado apylinkėmis susidomėjo grafo Konstantino Tiškevičiaus mokslinė ekspedicija. Grafas savo veikaluose nuodugniai aprašė bažnyčios interjerą ir ten buvusią paveikslų kolekciją. Ypač dėmesį traukė senas italų mokyklos tapytas šv. Sebastijano paveikslas bei puiki Matą evangelistą vaizduojanti kopija. Šie meno kūriniai paliko neišdildomą įspūdį grafui ir atspindi to laikmečio meninio skonio ypatumus.
1870 metais Rusijos valdžia uždarė bažnyčią, siekdama ją sugriauti ir parduoti kaip statybines medžiagas. Tačiau vietos gyventojai pasipriešino šiam sprendimui, nors tuometinis Punžonių valdytojas Maciejus Stabrovskis nepaisė jų norų. Legenda byloja, kad už bažnyčios durų ir geležinių kryžių panaudojimą savo reikmėms jis susilaukė griežtos bausmės - jo darbininką nutrenkė perkūnas, o pats M. Stabrovskis susirgo silpnaprotyste ir mirė kančiose.
Lenkams okupavus Vilniaus kraštą, situacija Balingrade pagerėjo. 1927 metais M. Stabrovskio sūnus Petras Strabovskis savo lėšomis ėmėsi bažnyčios atstatymo darbų ir skyrė jai 14 hektarų žemės. 1928 metais buvo įkurta parapija, o rugsėjo 30 dieną arkivyskupas Romualdas Jalbžikovskis konsekravo atstatytą bažnyčią.
Per ilgus gyvavimo metus bažnyčia keitėsi ir buvo renovuojama - paskutiniai didesnės apimties darbai vyko 2009 metais. Ne tik architektūra, bet ir istorija, pergyvenusi įvairius laikotarpius ir išbandymus, daro Balingrado Dievo Apvaizdos bažnyčią ypatinga. Joje saugoma ne tik sakralinė vertė, bet ir žmonių bendruomenės jėga bei atsparumas.
Apsilankius Balingrado Dievo Apvaizdos bažnyčioje galima pajusti tiek religijos, tiek istorijos dvasią, kurią puoselėjo ir saugojo kartos po kartos. Tai ne tik maldos namai, bet ir gyvas praeities liudytojas, kurio sienose slypi daugybė nesenstančių istorijų.