Apie bažnyčią
Pabradės Švč. Mergelės Marijos Šeimų Karalienės bažnyčia – tai vienas naujausių sakralinių objektų Lietuvoje, pastatytas 2007 m. Ji iškilo Pabradėje, gražiame miestelyje Švenčionių rajone, netoli pagrindinės Vilniaus gatvės ir geležinkelio linijos. Bažnyčia tarnauja kaip svarbus dvasinis centras tiek lietuviams, tiek lenkams, čia vykstančios pamaldos laikomos abiem kalbomis.
Iki šios modernios šventovės atsiradimo, vietiniai katalikai meldėsi senoje šv. Juozapato bažnyčioje, įrengtoje buvusioje stačiatikių cerkvėje dar 1927 m. Tačiau augant miestelio gyventojų skaičiui, atsirado poreikis erdvesnei ir patogesnėje vietoje esančiai bažnyčiai. Todėl 1990 m. Pabradėje buvo įsteigta parapija, o po keliolikos metų pradėtos naujos bažnyčios statybos.
Naujoji bažnyčia buvo pradėta statyti 2006 m. vasarą, o jau spalio 15 d. kardinolas Audrys Bačkis pašventino jos pamatus. Praėjus metams, 2007-ųjų lapkričio 4 d., jis pašventino ir visą naujai pastatytą bažnyčią, suteikdamas jai Švč. Mergelės Marijos, Šeimų Karalienės titulą. Tądien šv. Mišias kartu su kardinolu koncelebravo daugybė dvasininkų iš įvairių Lietuvos parapijų.
Bažnyčios architektūra labai įdomi ir simbolinė. Ji pastatyta kartu su parapijos namais, kurie tarnauja ne tik religinėms reikmėms, bet ir bendruomenės susibūrimams, sakramentiniam pasiruošimui bei liturginėms šventėms. Pastato projektavimo darbai buvo patikėti architektams Mariui Šaliamorui, Jurui Balkevičiui ir Artūrui Burbai. Jie sukūrė šiuolaikišką, tačiau gilią krikščionišką simboliką turintį pastatą.
Šventovė stūkso ant kalvos, primenančios laivą, kurio pirmagalį vainikuoja kryžius. Tai nėra atsitiktinumas – tokia forma siejama su bibline Nojaus laivo istorija, simbolizuojančia išgelbėjimą ir viltį. Be to, pastate galima įžvelgti ir žuvies simbolį, kuris pirmiesiems krikščionims reiškė Jėzų Kristų, Dievo Sūnų, Gelbėtoją.
Architektas taip pat pasirūpino, kad bažnyčia būtų ne tik estetiškai patraukli, bet ir funkcionali. Jos aukštis siekia 29 metrus, o plotas – 629 kvadratinius metrus. Greta esantys parapijos namai užima dar 490 kvadratinių metrų.
Ši naujai pastatyta bažnyčia tapo ne tik dvasiniu centru, bet ir kultūriniu traukos tašku, stiprinančiu vietos bendruomenę ir atskleidžiančiu šiuolaikinės architektūros galimybes derinti tradicijas su modernumu.
Iki šios modernios šventovės atsiradimo, vietiniai katalikai meldėsi senoje šv. Juozapato bažnyčioje, įrengtoje buvusioje stačiatikių cerkvėje dar 1927 m. Tačiau augant miestelio gyventojų skaičiui, atsirado poreikis erdvesnei ir patogesnėje vietoje esančiai bažnyčiai. Todėl 1990 m. Pabradėje buvo įsteigta parapija, o po keliolikos metų pradėtos naujos bažnyčios statybos.
Naujoji bažnyčia buvo pradėta statyti 2006 m. vasarą, o jau spalio 15 d. kardinolas Audrys Bačkis pašventino jos pamatus. Praėjus metams, 2007-ųjų lapkričio 4 d., jis pašventino ir visą naujai pastatytą bažnyčią, suteikdamas jai Švč. Mergelės Marijos, Šeimų Karalienės titulą. Tądien šv. Mišias kartu su kardinolu koncelebravo daugybė dvasininkų iš įvairių Lietuvos parapijų.
Bažnyčios architektūra labai įdomi ir simbolinė. Ji pastatyta kartu su parapijos namais, kurie tarnauja ne tik religinėms reikmėms, bet ir bendruomenės susibūrimams, sakramentiniam pasiruošimui bei liturginėms šventėms. Pastato projektavimo darbai buvo patikėti architektams Mariui Šaliamorui, Jurui Balkevičiui ir Artūrui Burbai. Jie sukūrė šiuolaikišką, tačiau gilią krikščionišką simboliką turintį pastatą.
Šventovė stūkso ant kalvos, primenančios laivą, kurio pirmagalį vainikuoja kryžius. Tai nėra atsitiktinumas – tokia forma siejama su bibline Nojaus laivo istorija, simbolizuojančia išgelbėjimą ir viltį. Be to, pastate galima įžvelgti ir žuvies simbolį, kuris pirmiesiems krikščionims reiškė Jėzų Kristų, Dievo Sūnų, Gelbėtoją.
Architektas taip pat pasirūpino, kad bažnyčia būtų ne tik estetiškai patraukli, bet ir funkcionali. Jos aukštis siekia 29 metrus, o plotas – 629 kvadratinius metrus. Greta esantys parapijos namai užima dar 490 kvadratinių metrų.
Ši naujai pastatyta bažnyčia tapo ne tik dvasiniu centru, bet ir kultūriniu traukos tašku, stiprinančiu vietos bendruomenę ir atskleidžiančiu šiuolaikinės architektūros galimybes derinti tradicijas su modernumu.