О церкви
Dūkštų Šv. Onos bažnyčia – tai įspūdingas ir istoriniu paveldu turtingas statinys, esantis Dūkštų kaime, netoli Maišiagalos. Ji neabejotinai pritraukia dėmesį dėl savo architektūros ir įdomios bei sudėtingos istorijos.
Bažnyčios šaknys siekia dar XVII a., kai 1647 metais Dūkštų dvaro savininkė Darata Giedraitytė-Daubarienė pastatė koplyčią. Tai buvo pradžia to, kas vėliau išaugo į Dūkštų Šv. Onos bažnyčią. XVIII amžiuje Dūkštų palivarkas atiteko Raseinių pijorams, kurie ten aktyviai veikė ir prižiūrėjo parapinę mokyklą.
1772 m. pastatyta pusiau medinė, pusiau mūrinė bažnyčia, kurios statyba rūpinosi rektorius kunigas M. Franckevičius. Tuometiniai laikai nebuvo ramūs, kaip liudija faktas, kad pijoras kunigas Jonas Vičevskis už sukilėlių manifesto perskaitymą 1831 m. buvo pasmerktas karo lauko teismo.
Vėliau, po Vilniaus pijorų vienuolyno uždarymo 1842 m., bažnyčia liko tikintiesiems, kol 1850–1856 m. pagal Tomo Tišeckio projektą, vadovaujant pijoro kunigui Joakimui Dembinskiui, buvo pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Tačiau XIX a. pabaigoje prasidėjo sunkūs laikai: Vilniaus gubernatorius 1867 m. pasiūlė bažnyčią perduoti stačiatikiams, o 1868 m. ji buvo uždaryta ir paversta cerkve.
Nepaisant visko, parapijiečiai nepasidavė. Valstietis Jackus Klimas nukeliavo į Peterburgą, kad prašytų carą grąžinti bažnyčią katalikams. Deja, jo pastangos baigėsi areštu. Katalikai toliau kovojo už savo teisę turėti šventovę ir galiausiai, po daugelio metų pastangų, bažnyčia buvo suremontuota ir 1918 m. tapo parapine.
Architektūriškai Dūkštų Šv. Onos bažnyčia yra neogotikos stiliaus, stačiakampio plano, vienabokštė su bokšteliais, be apsidės. Jos viduje galima pamatyti puošnius interjero elementus, o šoninis fasadas ir vargonų choras papildomai suteikia bažnyčiai unikalumo ir grožio.
Kiekviena bažnyčia turi savo istoriją, tačiau Dūkštų Šv. Onos bažnyčia išsiskiria savo ilgu ir vingiuotu keliu per laikų turbulencijas, liudijančiu apie žmonių ištvermę ir tikėjimą, kurio nepavyko sunaikinti net sudėtingiausiomis aplinkybėmis.
Bažnyčios šaknys siekia dar XVII a., kai 1647 metais Dūkštų dvaro savininkė Darata Giedraitytė-Daubarienė pastatė koplyčią. Tai buvo pradžia to, kas vėliau išaugo į Dūkštų Šv. Onos bažnyčią. XVIII amžiuje Dūkštų palivarkas atiteko Raseinių pijorams, kurie ten aktyviai veikė ir prižiūrėjo parapinę mokyklą.
1772 m. pastatyta pusiau medinė, pusiau mūrinė bažnyčia, kurios statyba rūpinosi rektorius kunigas M. Franckevičius. Tuometiniai laikai nebuvo ramūs, kaip liudija faktas, kad pijoras kunigas Jonas Vičevskis už sukilėlių manifesto perskaitymą 1831 m. buvo pasmerktas karo lauko teismo.
Vėliau, po Vilniaus pijorų vienuolyno uždarymo 1842 m., bažnyčia liko tikintiesiems, kol 1850–1856 m. pagal Tomo Tišeckio projektą, vadovaujant pijoro kunigui Joakimui Dembinskiui, buvo pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Tačiau XIX a. pabaigoje prasidėjo sunkūs laikai: Vilniaus gubernatorius 1867 m. pasiūlė bažnyčią perduoti stačiatikiams, o 1868 m. ji buvo uždaryta ir paversta cerkve.
Nepaisant visko, parapijiečiai nepasidavė. Valstietis Jackus Klimas nukeliavo į Peterburgą, kad prašytų carą grąžinti bažnyčią katalikams. Deja, jo pastangos baigėsi areštu. Katalikai toliau kovojo už savo teisę turėti šventovę ir galiausiai, po daugelio metų pastangų, bažnyčia buvo suremontuota ir 1918 m. tapo parapine.
Architektūriškai Dūkštų Šv. Onos bažnyčia yra neogotikos stiliaus, stačiakampio plano, vienabokštė su bokšteliais, be apsidės. Jos viduje galima pamatyti puošnius interjero elementus, o šoninis fasadas ir vargonų choras papildomai suteikia bažnyčiai unikalumo ir grožio.
Kiekviena bažnyčia turi savo istoriją, tačiau Dūkštų Šv. Onos bažnyčia išsiskiria savo ilgu ir vingiuotu keliu per laikų turbulencijas, liudijančiu apie žmonių ištvermę ir tikėjimą, kurio nepavyko sunaikinti net sudėtingiausiomis aplinkybėmis.
Галерея и ресурсы
Dūkštų Šv. Onos bažnyčia. Fotografijos aprašymas ant pasporto: „Dukštos. Bažnyčia šv. Onos statyta 1856 m. Pirmoji – 1647 m.“