О церкви
Parapijos kūrimo pradžia buvo paprasta, bet kupina entuziazmo – pirmosios pamaldos vyko Pilaitės Martyno Mažvydo vidurinės mokyklos salėje, kur jas laikydavo parapijos klebonas kunigas Kęstutis Ralys. Tai buvo laikotarpis, kai bendruomenė susitelkė ir dirbo kartu siekdama pastatyti savo maldos namus.
2001 m. rugsėjo 8 d. duris atvėrė naujoji Šv. Juozapo koplyčia kartu su parapijos namais. Šio projekto siela ir įgyvendintojas buvo minėtas kunigas Kęstutis Ralys. Koplyčioje pamaldos vyksta tiek lietuvių, tiek lenkų kalbomis, kas puikiai atspindi daugiakultūrį Vilniaus charakterį.
2016 m. buvo pradėta statyti didesnė ir dar gražesnė Šv. Juozapo bažnyčia, kurios statybos vis dar tęsiasi. Nors bažnyčia dar nėra visiškai užbaigta, jau 2017 m. Kūčių pamaldos buvo laikomos laikinoje maldų salėje, įrengtoje šioje naujoje bažnyčioje. Iki šių dienų (2023 m.) vyksta intensyvūs vidaus įrengimo darbai, kurie ateityje padarys šią vietą dar patrauklesnę ir jaukesnę visiems tikintiesiems.
Klebonas kunigas Ričardas Doveika šiandien rūpinasi parapijiečiais ir toliau stiprina bendruomenę bei rūpinasi bažnyčios statybų eiga. Vilniaus Šv. Juozapo parapija yra ne tik maldos vieta, bet ir bendruomenės centras, suburiantis įvairaus amžiaus ir kultūros žmones bendrai veiklai ir dvasiniam augimui.
Jeigu turite galimybę apsilankyti Vilniuje, Pilaitės mikrorajone, būtinai užsukite į šią koplyčią. Čia pajusite ramybę ir bendruomenės dvasią, kuri skleidžia šilumą ir svetingumą kiekvienam atvykėliui.
Галерея и ресурсы
1833–1863 Vilniuje veikusi Juozapo Ozemblovskio litografijos spaustuvė buvo labai produktyvi. Joje litografuota įvairaus pobūdžio kūrinių: portretų, religinio turinio estampų, Vilniaus ir apylinkių peizažų, buvo spausdinamos knygos, žemėlapiai, natos ir kt. Smulkaus detalaus piešinio litografijoje vaizduojama šv. Kazimiero koplyčia Vilniaus arkikatedroje. Karalaičiui Kazimierui mirus Gardino pilyje (1484), jo kūnas buvo palaidotas Vilniaus arkikatedros karališkojoje koplyčioje, o 1636 iškilmingai perlaidotas naujoje jam skirtoje koplyčioje. Čia, altoriuje iškeltame sidabro sarkofage, ilsisi iki šiol. Šv. Kazimiero koplyčia Vilniaus arkikatedroje yra neabejotinai reikšmingiausias paminklas, dedikuotas Lietuvos globėjui. Ją fundavo karaliai Žygimantas III ir Vladislovas IV. Koplyčia išsiskiria stiliaus vientisumu, jos dekoro autorius Pjetras Pertis, dirbęs ir Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje Vilniuje. Šv. Kazimiero koplyčios stiuko lipdiniai išsiskiria ikonografinės programos svarba ir gausa. Dažniausi simboliai: kriauklė, ąžuolo ar lauro šakelės, lelija, delfinas, gausybės ragas, kaukė, vaisių ir gėlių girliandos. Stiuko angelai laiko Kristaus kančios ir meilės ženklus, kaspinus su lotyniškais užrašais, išminties (kaukolė ir gyvatė) bei skaistumo (šermuonėlis) simbolius. Koplyčios nišose stovi Jogailaičių skulptūros, o įspūdingas freskas XVII a. pabaigoje sukūrė italų menininkas Mikelandželas Palonis.
Aprašė Regina Urbonienė
Dinamiška abstrakcija, jos formos sudaro bangos, sūkurio įspūdį. Koloritas ir kompozicija papildo centrinį vitražą (kryžių). Spalvos: mėlyna žydra, balta, raudona.