O kościele
Kenos Švč. Aušros Vartų Dievo Motinos bažnyčia yra viena iš tų nuostabių, mažai žinomų Lietuvos bažnyčių, kurią verta aplankyti tiek dėl jos istorijos, tiek dėl architektūros. Įsikūrusi Kenos kaime, vos 23 km į rytus nuo Vilniaus, ši medinė bažnyčia stovi prie pat Kenos upės kranto.
Šios bažnyčios istorija siekia dar XVII a., kai Vitebsko kaštelionienė Stravinskienė Kena paskyrė Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčiai. Visgi, netrukus Leonas Sapiega šią teritoriją atėmė ir 1690 m. Kena buvo perduota Vilniaus bernardinų vienuolynui. Jau tuo metu kaime stovėjo koplyčia, kuri priklausė Rukainių parapijai ir buvo minima net 1744 m. Deja, 1866 m. Rusijos valdžia koplyčią uždarė.
1920 m. buvo pastatyta dabartinė medinė bažnyčia, kurios architektūra ir vidinė puošmena džiugina akis iki šiol. Pati bažnyčia yra stačiakampio plano, vienanavė, su bokšteliu, prieangiu bei šonine zakristija. Jos stogas daugiašlaitis, apsidė trisienė. Viduje galima pamatyti tris altorius, o didžiajame altoriuje puikuojasi Švč. Aušros Vartų Dievo motinos paveikslo kopija, kuri 2003 m. buvo papuošta dviem paauksuotomis karūnomis.
Vienas iš įdomesnių bažnyčios elementų – tai šventoriaus tvora, pagaminta iš tinkuoto mūro. Už vartų yra šulinėlis, prie kurio stovi Švč. Mergelės Marijos statula. Be to, ties taku į bažnyčią matomas laiko riedulių paminklas su Marijos atvaizdu, kuris suteikia ypatingą sakralinę atmosferą šiame nedideliame kaimelyje.
Nepaisant to, kad pamaldos laikomos tik lenkų kalba, ši bažnyčia visada laukia lankytojų, norinčių prisiliesti prie jos istorijos ir grožio. Tai vieta, kurioje susitinka praeitis ir dabartis, ir kiekvienas čia gali pajusti ramybę ir dvasiškumą.
Šios bažnyčios istorija siekia dar XVII a., kai Vitebsko kaštelionienė Stravinskienė Kena paskyrė Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčiai. Visgi, netrukus Leonas Sapiega šią teritoriją atėmė ir 1690 m. Kena buvo perduota Vilniaus bernardinų vienuolynui. Jau tuo metu kaime stovėjo koplyčia, kuri priklausė Rukainių parapijai ir buvo minima net 1744 m. Deja, 1866 m. Rusijos valdžia koplyčią uždarė.
1920 m. buvo pastatyta dabartinė medinė bažnyčia, kurios architektūra ir vidinė puošmena džiugina akis iki šiol. Pati bažnyčia yra stačiakampio plano, vienanavė, su bokšteliu, prieangiu bei šonine zakristija. Jos stogas daugiašlaitis, apsidė trisienė. Viduje galima pamatyti tris altorius, o didžiajame altoriuje puikuojasi Švč. Aušros Vartų Dievo motinos paveikslo kopija, kuri 2003 m. buvo papuošta dviem paauksuotomis karūnomis.
Vienas iš įdomesnių bažnyčios elementų – tai šventoriaus tvora, pagaminta iš tinkuoto mūro. Už vartų yra šulinėlis, prie kurio stovi Švč. Mergelės Marijos statula. Be to, ties taku į bažnyčią matomas laiko riedulių paminklas su Marijos atvaizdu, kuris suteikia ypatingą sakralinę atmosferą šiame nedideliame kaimelyje.
Nepaisant to, kad pamaldos laikomos tik lenkų kalba, ši bažnyčia visada laukia lankytojų, norinčių prisiliesti prie jos istorijos ir grožio. Tai vieta, kurioje susitinka praeitis ir dabartis, ir kiekvienas čia gali pajusti ramybę ir dvasiškumą.