Apie bažnyčią
Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko bažnyčia yra viena iš naujesnių ir įdomesnių katalikų maldos namų Vilniaus rajone, Nemėžio miestelyje. Ši bažnyčia buvo pašventinta 2011 m. lapkričio 6 d., ceremonijoje dalyvavo arkivyskupas Audris Bačkis. Pamaldos čia vyksta lietuvių ir lenkų kalbomis, atspindint vietinės bendruomenės daugiakultūriškumą.
Bažnyčios pastatymo istorija prasideda 2002 metais, kai kunigas Dariusz Stańczyk iškėlė idėją apie naujos bažnyčios poreikį Nemėžyje. Projektavimo ir kitais statybos klausimais rūpinosi tuometinis Nemėžio seniūnas Vlodzimiež Sipovič, kuris taip pat buvo ir Nemėžio bendruomenės pirmininku. Projektuojant bažnyčią, buvo nuspręsta imti pavyzdį iš netoli Gdansko (Lenkija) esančios šv. Tėvo Pijaus parapijos bažnyčios.
Statyba truko nuo 2004 iki 2011 metų. Įdomu tai, kad Mišios šioje bažnyčioje pradėtos aukoti dar neužbaigus visų darbų – pamaldos jau vyko tris metus, kol buvo užbaigti visi statybos etapai. Tai rodo didelį vietos bendruomenės aktyvumą ir norą turėti savo maldos namus kuo greičiau.
Kaip ir daugeliui tokių projektų, finansavimas buvo surinktas iš įvairių šaltinių. Projektavimo darbus finansavo Nemėžio seniūnija ir vietinė bendruomenė. Vilniaus arkivyskupijos kurija prisidėjo lėšomis skirtomis sienų statybai ir stogo dengimui, o vidaus apdailos darbams lėšų skyrė Vilniaus šv. Teresės parapija. Kartu nemaža dalis finansavimo atkeliavo iš vietos gyventojų aukų, kas dar kartą parodo bendruomenės solidarumą ir vienybę.
Bažnyčiai suteiktas šventojo Rapolo Kalinausko vardas. Rapolas Kalinauskas (1835–1907) buvo žymus karmelitų vienuolis, kuris savo gyvenimu ir darbais paliko gilų pėdsaką Lietuvos ir Lenkijos religiniame gyvenime. Jo atsidavimas tikėjimui, didelis asmeninis asketizmas ir pasiaukojimas dėl kitų tapo sektinu pavyzdžiu daugybei žmonių.
Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko bažnyčia yra ne tik maldos namai, bet ir vietos bendruomenės susitelkimo simbolis. Ji primena, kaip svarbu yra turėti vietą, kurioje kiekvienas gali rasti ramybę ir stiprybę, nepriklausomai nuo to, ar esi lietuvis, ar lenkas.
Bažnyčios pastatymo istorija prasideda 2002 metais, kai kunigas Dariusz Stańczyk iškėlė idėją apie naujos bažnyčios poreikį Nemėžyje. Projektavimo ir kitais statybos klausimais rūpinosi tuometinis Nemėžio seniūnas Vlodzimiež Sipovič, kuris taip pat buvo ir Nemėžio bendruomenės pirmininku. Projektuojant bažnyčią, buvo nuspręsta imti pavyzdį iš netoli Gdansko (Lenkija) esančios šv. Tėvo Pijaus parapijos bažnyčios.
Statyba truko nuo 2004 iki 2011 metų. Įdomu tai, kad Mišios šioje bažnyčioje pradėtos aukoti dar neužbaigus visų darbų – pamaldos jau vyko tris metus, kol buvo užbaigti visi statybos etapai. Tai rodo didelį vietos bendruomenės aktyvumą ir norą turėti savo maldos namus kuo greičiau.
Kaip ir daugeliui tokių projektų, finansavimas buvo surinktas iš įvairių šaltinių. Projektavimo darbus finansavo Nemėžio seniūnija ir vietinė bendruomenė. Vilniaus arkivyskupijos kurija prisidėjo lėšomis skirtomis sienų statybai ir stogo dengimui, o vidaus apdailos darbams lėšų skyrė Vilniaus šv. Teresės parapija. Kartu nemaža dalis finansavimo atkeliavo iš vietos gyventojų aukų, kas dar kartą parodo bendruomenės solidarumą ir vienybę.
Bažnyčiai suteiktas šventojo Rapolo Kalinausko vardas. Rapolas Kalinauskas (1835–1907) buvo žymus karmelitų vienuolis, kuris savo gyvenimu ir darbais paliko gilų pėdsaką Lietuvos ir Lenkijos religiniame gyvenime. Jo atsidavimas tikėjimui, didelis asmeninis asketizmas ir pasiaukojimas dėl kitų tapo sektinu pavyzdžiu daugybei žmonių.
Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko bažnyčia yra ne tik maldos namai, bet ir vietos bendruomenės susitelkimo simbolis. Ji primena, kaip svarbu yra turėti vietą, kurioje kiekvienas gali rasti ramybę ir stiprybę, nepriklausomai nuo to, ar esi lietuvis, ar lenkas.