Vilniaus Švč. Trejybės (Trinapolio) bažnyčia

Vilniaus Švč. Trejybės (Trinapolio) bažnyčia – tai barokinio stiliaus šventovė, kuri savo istorija ir architektūra traukia lankytojus bei tikinčiuosius. Bažnyčia randasi Vilniuje, dešiniajame Neries krante, prie Cedrono (Baltupio) žiočių, netoli Verkių regioninio parko. Tai ypatinga vieta ne tik dėl savo religinės reikšmės, bet ir dėl unikalios gamtos aplinkos.

Bažnyčia nėra parapijinė, ji yra skirta rekolekcijų namų dalyviams ir priklauso Vilniaus Kalvarijų parapijai. Rekolekcijų namai įsikūrę pietinėje Verkių kalvarijų parko dalyje, juos prižiūri Kristaus Karaliaus kongregacijos seserys.

Istorija šios vietovės prasideda XVII amžiaus pabaigoje – XVIII amžiaus pradžioje, kai buvo pastatyti pirmieji mediniai trinitorių vienuolyno ir bažnyčios pastatai. Vienuolynas išlaikė trylika vienuolių, kurie gyveno pagal vyskupo paskirto Krosnos dvaro ir dviejų karčiamų pajamomis.

1710-aisiais metais Krosnos dvare maro metu slėpėsi vienuoliai, tačiau tuo tarpu apleistas vienuolynas ir bažnyčia sudegė. Mūrinės bažnyčios statybos prasidėjo 1715 metais ir tęsėsi iki 1721 metų, o pašventinta ji buvo 1722 metais. Vienuolynas taip pat buvo perstatytas 1752 metais.

1812 metais Napoleono karų laikotarpiu vienuolyne buvo įrengta prancūzų karo ligoninė. Po 1832 metų sukilimo bažnyčia ir vienuolynas buvo uždaryti, o 1846 metais perduoti stačiatikių metropolitui Josifui Semaškai. Šventovė buvo paversta šv. Juozapo cerkve.

Po Pirmojo pasaulinio karo bažnyčia buvo grąžinta katalikams. Tuo metu ji buvo renovuota ir tapo Vilniaus vyskupų žinioje. 1918 metais Vilniaus vyskupas Jurgis Matulaitis leido Trinapolyje įkurti lietuvių vaikų prieglaudą, kur veikė našlaičių ir senelių prieglauda bei pradinė mokykla. 1926 metais vienuolyno patalpose įsikūrė vyskupų vasaros rezidencija.

Verta paminėti, kad 1927 metais čia buvo įkurtas Švč. Mergelės Marijos tarnaičių kongregacijos vienuolynas. Tačiau po Antrojo pasaulinio karo, 1948 metais, bažnyčia buvo uždaryta, o vienuolyno patalpos pritaikytos įvairioms reikmėms: čia veikė ligoninė, o nuo 1959 metų – turizmo bazė.

1992 metais šventovė ir vienuolyno ansamblis buvo grąžintas Vilniaus arkivyskupijos kurijai. 1997 metais bažnyčia buvo iš naujo konsekruota. Restauruotuose vienuolyno pastatuose įsikūrė Kristaus Karaliaus kongregacijos seserų noviciatas ir rekolekcijų namai, kuriuos iki šiol prižiūri seserys.

Vilniaus Švč. Trejybės (Trinapolio) bažnyčia ir jos aplinka – tai vieta, kur susilieja istorija, religija ir gamta, sukurianti unikalią atmosferą tiek miesto gyventojams, tiek jo svečiams.