Apie bažnyčią
Vilniaus šv. arkangelo Rapolo bažnyčia – viena iš įspūdingiausių baroko stiliaus šventovių, esanti Vilniuje, Šnipiškių rajone, netoli Neries upės dešiniojo kranto. Ši bažnyčia savo istorija ir architektūra traukia ne tik maldininkus, bet ir turistus bei miesto gyventojus.
Bažnyčios istorija prasideda 1697 metais, kai Vilniaus vaivada Kazimieras Sapiega padovanojo Šnipiškių teritoriją jėzuitams. Šioje vietoje 1702 metais Mykolas Kazimieras Radvila ir Mykolas Košicas pradėjo statyti naują bažnyčią. Statybai vadovavo meistrai jėzuitai Hiacintas Ptakas ir Jurgis Šikas. Po septynerių metų, 1709 metais, buvo sumūrytos sienos ir vieno bokšto du tarpsniai.
XVIII amžius atnešė nemažai pokyčių bažnyčiai. 1752 metais pagal architektų J. Dyderšteino ir J. Nezemkausko projektą buvo pastatyti trečias ir ketvirtas bokšto tarpsniai, o vėliau – ir antras bokštas. Tais pačiais metais taip pat buvo įrengtas didysis altorius. Maždaug tuo pačiu metu, tarp 1703–1740 metų, šalia bažnyčios buvo pastatytas vienuolynas, o nuo 1715 iki 1739 metų – ūkiniai pastatai.
1773 metais bažnyčia ir vienuolynas buvo perduoti pijorams. 1791 metais čia buvo įkurta parapija, tačiau jau po aštuonerių metų vienuolyną caro valdžia pavertė kareivinėmis, o bažnyčia buvo uždaryta. Tik 1824 metais šventovė buvo suremontuota ir pašventinta iš naujo. Deja, po 1831–1832 metų sukilimų bažnyčia tapo kariniu sandėliu.
XX amžiuje, bažnyčia vėl buvo atgaivinta: 1857–1858 metais rekonstruotas vienuolynas, o 1860 metais remontuota pati bažnyčia. Bažnyčia taip pat yra liudininkė svarbiems Lietuvos istorijos įvykiams. Pavyzdžiui, 1904 metų rugpjūčio 14 dieną čia susituokė būsimas pirmasis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona ir Sofija Chodakauskaitė-Smetonienė.
Bažnyčios architektūra yra puikus vėlyvojo baroko pavyzdys su rokoko bruožais. Šventovė pasižymi stačiakampio plano bazilikine struktūra su dviem bokštais. Viduje yra trys navos, atskirtos pilioriais, o aplink bažnyčią esanti tvora yra iš tinkuoto mūro.
1975 metais bažnyčia vėl buvo restauruota pagal architekto Giedriaus Lauciaus projektą, siekiant išsaugoti ir atkurti šią istorinę ir religinę vertybę.
Apsilankymas Vilniaus šv. arkangelo Rapolo bažnyčioje suteikia galimybę pasinerti į gilią ir turtingą Lietuvos istoriją, pažinti išskirtinį baroko architektūros paveldą ir pajusti ypatingą šios vietos dvasią.
Bažnyčios istorija prasideda 1697 metais, kai Vilniaus vaivada Kazimieras Sapiega padovanojo Šnipiškių teritoriją jėzuitams. Šioje vietoje 1702 metais Mykolas Kazimieras Radvila ir Mykolas Košicas pradėjo statyti naują bažnyčią. Statybai vadovavo meistrai jėzuitai Hiacintas Ptakas ir Jurgis Šikas. Po septynerių metų, 1709 metais, buvo sumūrytos sienos ir vieno bokšto du tarpsniai.
XVIII amžius atnešė nemažai pokyčių bažnyčiai. 1752 metais pagal architektų J. Dyderšteino ir J. Nezemkausko projektą buvo pastatyti trečias ir ketvirtas bokšto tarpsniai, o vėliau – ir antras bokštas. Tais pačiais metais taip pat buvo įrengtas didysis altorius. Maždaug tuo pačiu metu, tarp 1703–1740 metų, šalia bažnyčios buvo pastatytas vienuolynas, o nuo 1715 iki 1739 metų – ūkiniai pastatai.
1773 metais bažnyčia ir vienuolynas buvo perduoti pijorams. 1791 metais čia buvo įkurta parapija, tačiau jau po aštuonerių metų vienuolyną caro valdžia pavertė kareivinėmis, o bažnyčia buvo uždaryta. Tik 1824 metais šventovė buvo suremontuota ir pašventinta iš naujo. Deja, po 1831–1832 metų sukilimų bažnyčia tapo kariniu sandėliu.
XX amžiuje, bažnyčia vėl buvo atgaivinta: 1857–1858 metais rekonstruotas vienuolynas, o 1860 metais remontuota pati bažnyčia. Bažnyčia taip pat yra liudininkė svarbiems Lietuvos istorijos įvykiams. Pavyzdžiui, 1904 metų rugpjūčio 14 dieną čia susituokė būsimas pirmasis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona ir Sofija Chodakauskaitė-Smetonienė.
Bažnyčios architektūra yra puikus vėlyvojo baroko pavyzdys su rokoko bruožais. Šventovė pasižymi stačiakampio plano bazilikine struktūra su dviem bokštais. Viduje yra trys navos, atskirtos pilioriais, o aplink bažnyčią esanti tvora yra iš tinkuoto mūro.
1975 metais bažnyčia vėl buvo restauruota pagal architekto Giedriaus Lauciaus projektą, siekiant išsaugoti ir atkurti šią istorinę ir religinę vertybę.
Apsilankymas Vilniaus šv. arkangelo Rapolo bažnyčioje suteikia galimybę pasinerti į gilią ir turtingą Lietuvos istoriją, pažinti išskirtinį baroko architektūros paveldą ir pajusti ypatingą šios vietos dvasią.
Galerija ir ištekliai
Vilniaus miesto elektrinė ir Šv. Arkangelo Rapolo bažnyčia dešiniajame Neries krante.
Nespalvota, horizontalaus formato fotografija. Vilniaus miesto vaizdai: Vilniaus Šv. arkangelo Rapolo bažnyčia Neries dešiniajame krante. Fotografas Konradas Brandelis (Konrad Brandel (1838-1920)), Varšuva.
Nuotrauka priklijuota prie kartono, aprėminta geometrinio ir augalinio motyvo ornamentu. Apačioje atspaustas fotografo užrašas:" FOT.BRANDEL WARSZAWA 1249 SWIAT" (Fotografas Brandelis, Varšuva, Nowy Swiat g., 1249). Kartono apačioje priklijuota popieriaus juostelė su užrašu. Užrašas pateiktas trimis kalbomis - rusų, lenkų,prancūzų:" К С Рафаила / Kosciol S.Rafala / L'Eglise de St.Rapfal"