Apie bažnyčią
Bažnyčios statyba buvo pradėta 1387 metais Jogailos iniciatyva, kai Lietuva buvo krikščioninama. Bažnyčia buvo pastatyta prie svarbių gatvių sankryžos, tapusi pirmąja mūrine parapine bažnyčia Vilniuje. Jos gotikinė architektūra atspindi viduramžių statybos tradicijas, tačiau per amžius ji patyrė daugybę transformacijų.
Per savo ilgą istoriją Šv. Jonų bažnyčia keletą kartų degė ir buvo rekonstruota. Vienas iš reikšmingiausių laikotarpių buvo XVIII a., kai po didelių gaisrų bažnyčia buvo atstatyta baroko stiliumi pagal garsaus architekto Jono Kristupo Glaubico projektą. Tai suteikė pastatui dabartinį puošnumą ir eleganciją. Varpinė, pastatyta 1600-1610 m., yra aukščiausias Vilniaus senamiesčio statinys – jos aukštis siekia net 69 metrus, o joje įrengta Fuko švytuoklė - tai mokslinis prietaisas, skirtas įrodyti Žemės sukimosi aplink savo ašį faktą.
Bažnyčioje gausu meno kūrinių ir istorinės vertės daiktų. Čia stovi vargonai su garsaus kompozitoriaus Stanislovo Moniuškos biustu, kuris pats čia vargonavo XIX a. Taip pat galime rasti memorialinius paminklus tokiems žymiems asmenims kaip Adomas Mickevičius, Vladislovas Sirokomlė ir Tadas Kosciuška.
Sovietmečiu bažnyčia patyrė sunkius laikus – ji buvo uždaryta, o jos turtai išblaškyti. Ilgą laiką čia veikė popieriaus sandėlis, kol 1963 metais pastatas buvo perduotas Vilniaus universitetui ir vėliau restauruotas. 1989 metais buvo atnaujintos koplyčių freskos, o 1990 metais bažnyčia grąžinta tikintiesiems.
Šv. Jonų bažnyčia yra svarbus religinis ir kultūrinis centras, kur vyksta mišios, koncertai ir įvairūs renginiai. Ji taip pat garsėja savo didžiaisiais vargonais, kurie turi 64 registrus ir yra didžiausi Lietuvoje.
Apsilankymas Šv. Jonų bažnyčioje leidžia pajusti ne tik religijos, bet ir Lietuvos istorijos dvasią. Kiekvienas jos architektūrinis elementas, kiekviena freska ar altorius pasakoja savo unikalią istoriją, kviesdamas lankytojus prisijungti prie šio įspūdingo pasakojimo.
Galerija ir ištekliai
Medalyje pavaizduota kompozicija iš kelių Vilniaus senamiesčio statinių: kairėje matosi Vilniaus Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia, su šventoriaus tvora ir varpine, centre – kelios senamiesčio gatvelės, dešinėje – keli dviejų aukštų pastatai, o tolumoje pavaizduota Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčios varpinė ir fasadas. Medalio apačioje, ant vaizduojamos gatvės, iškilus užrašas „VILNIUS“. Panašus bažnyčios vaizdas yra Ivano Trutnevo paveiksle. Medalyje proporcijos ir objektų išdėstymas šiek tiek pakeisti. Medalis tamsiai rudas, kai kurios vaizdo detalės tamsesnės, vaizdinė pusė įgaubta, kraštai netaisyklingi. Viršuje yra 7 x 2 mm kiaurymė. Medalio reversas – tamsiai rudos spalvos keramikos paviršius su tekstilės atspaudu.
Atvirukas, nespalvotas. Pavaizduotas Vilniaus Universiteto kiemas ir Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia. Kitoje atviruko pusėje yra pavadinimas lietuvių kalba. Atvirukas išleistas pagal Jano Bulhako nuotrauką, spausdino „Spindulio“ spaustuvė, išleido „Spaudos Fondas“.