Apie bažnyčią
Šalčininkų Šv. apaštalo Petro bažnyčia yra ypatingas kultūros ir istorijos objektas, kurio praeitis sujungia įvairius Lietuvos istorijos laikotarpius ir įvykius. Bažnyčia, įsikūrusi nedideliame miestelyje, išgyveno daugybę permainų ir iššūkių nuo pat savo įkūrimo.
Pirmoji bažnyčia Šalčininkuose buvo pastatyta dar 1410 metais, kas rodo, jog ši vieta jau seniai buvo svarbi religinė bendruomenė. Tuo metu buvo įsteigta ir parapija, kuri tapo dvasiniu centru vietiniams gyventojams. Tai buvo ne tik maldos vieta, bet ir socialinė erdvė, kurioje vyko svarbios bendruomenės veiklos.
1523 metais Jonas Hlebavičius ir jo žmona Ona prisidėjo prie parapijos gerovės, dovanodami žemės ir kitą turtą. Tačiau 1568 metais įvyko reikšmingas pokytis – bažnyčią pasisavino evangelikai reformatai. Ši situacija truko iki 1622 metų, kai Vilniaus pakamaris Jonas Alfonsas Lackis atstatė bažnyčią ir padidino jos fundaciją. Vis dėlto, 1655 metais Maskvos kariuomenė sudegino šią bažnyčią, tačiau netrukus po to, 1674 metais, buvo pastatyta nauja medinė bažnyčia.
Bažnyčios ir parapijos gyvenimas nebuvo lengvas. XVIII amžiuje čia veikė parapinė mokykla, kurioje vaikus mokė vargonininkas – tai rodo, kad bažnyčia atliko ir švietimo funkciją. 1812 metais kilęs gaisras sunaikino bažnyčią kartu su archyvu, tačiau ji vėl buvo atstatyta. XIX amžiaus pradžioje lietuviškai kalbantys parapijiečiai meldėsi lenkiškai, o pamaldos lietuvių kalba prasidėjo tik XX amžiaus pradžioje.
Vokiečių okupacijos metu, Antrojo pasaulinio karo metais, bažnyčia vėl skaudžiai nukentėjo – 1944 metais ji sudegė. Pamaldos tuomet buvo laikomos grafų Vagnerių koplyčioje, kuri taip pat buvo kukli ir paprasta struktūra. Ilgainiui, sovietmečiu, statybų draudimai trukdė atstatyti naują bažnyčią, tačiau 1992 metais pradėtos rinkti aukos, kurios leido pradėti naujos bažnyčios statybas.
Šiandieninė Šalčininkų Šv. apaštalo Petro bažnyčia yra tvirta mūrinė struktūra su dviem varpinės bokštais, kuri atspindi tiek savo istorines šaknis, tiek modernias restauravimo pastangas. Jos teritorijoje stovi atminimo paminklai, skirti poetui Adomui Mickevičiui ir karininkui Michailui Vagneriui. Mickevičiui skirtas akmuo primena jo apsilankymą Šalčininkų kapinėse, o Vagneriui skirtas paminklas pagerbia jo žūtį Napoleono kampanijos metu.
Bažnyčios istorija liudija apie nuolatinį atkaklumą ir tikėjimą, kurie per daugelį metų išlaikė šią vietą kaip svarbų religinį ir kultūrinį centrą.
Pirmoji bažnyčia Šalčininkuose buvo pastatyta dar 1410 metais, kas rodo, jog ši vieta jau seniai buvo svarbi religinė bendruomenė. Tuo metu buvo įsteigta ir parapija, kuri tapo dvasiniu centru vietiniams gyventojams. Tai buvo ne tik maldos vieta, bet ir socialinė erdvė, kurioje vyko svarbios bendruomenės veiklos.
1523 metais Jonas Hlebavičius ir jo žmona Ona prisidėjo prie parapijos gerovės, dovanodami žemės ir kitą turtą. Tačiau 1568 metais įvyko reikšmingas pokytis – bažnyčią pasisavino evangelikai reformatai. Ši situacija truko iki 1622 metų, kai Vilniaus pakamaris Jonas Alfonsas Lackis atstatė bažnyčią ir padidino jos fundaciją. Vis dėlto, 1655 metais Maskvos kariuomenė sudegino šią bažnyčią, tačiau netrukus po to, 1674 metais, buvo pastatyta nauja medinė bažnyčia.
Bažnyčios ir parapijos gyvenimas nebuvo lengvas. XVIII amžiuje čia veikė parapinė mokykla, kurioje vaikus mokė vargonininkas – tai rodo, kad bažnyčia atliko ir švietimo funkciją. 1812 metais kilęs gaisras sunaikino bažnyčią kartu su archyvu, tačiau ji vėl buvo atstatyta. XIX amžiaus pradžioje lietuviškai kalbantys parapijiečiai meldėsi lenkiškai, o pamaldos lietuvių kalba prasidėjo tik XX amžiaus pradžioje.
Vokiečių okupacijos metu, Antrojo pasaulinio karo metais, bažnyčia vėl skaudžiai nukentėjo – 1944 metais ji sudegė. Pamaldos tuomet buvo laikomos grafų Vagnerių koplyčioje, kuri taip pat buvo kukli ir paprasta struktūra. Ilgainiui, sovietmečiu, statybų draudimai trukdė atstatyti naują bažnyčią, tačiau 1992 metais pradėtos rinkti aukos, kurios leido pradėti naujos bažnyčios statybas.
Šiandieninė Šalčininkų Šv. apaštalo Petro bažnyčia yra tvirta mūrinė struktūra su dviem varpinės bokštais, kuri atspindi tiek savo istorines šaknis, tiek modernias restauravimo pastangas. Jos teritorijoje stovi atminimo paminklai, skirti poetui Adomui Mickevičiui ir karininkui Michailui Vagneriui. Mickevičiui skirtas akmuo primena jo apsilankymą Šalčininkų kapinėse, o Vagneriui skirtas paminklas pagerbia jo žūtį Napoleono kampanijos metu.
Bažnyčios istorija liudija apie nuolatinį atkaklumą ir tikėjimą, kurie per daugelį metų išlaikė šią vietą kaip svarbų religinį ir kultūrinį centrą.
Galerija ir ištekliai
Šalčininkų Šv apaštalo Petro bažnyčia pastatyta 1835 m. 1944 m. bažnyčia sudegė ir pamaldos buvo laikomos kapinių koplyčioje. Vaizde – gotikinio, XIV a. prancūzų menininkų darbo, dramblio kaulo diptiko fragmentas. Jį bažnyčiai dovanojo dvarininkai Vagneriai.
Aprašė Aldona Rudzevičienė
Šalčininkų Šv. apaštalo Petro bažnyčia pastatyta 1835 m. 1944 m. bažnyčia sudegė ir pamaldos buvo laikomos kapinių koplyčioje. Vaizde – gotikinio, XIV a. prancūzų menininkų darbo, dramblio kaulo diptiko fragmentas. Jį bažnyčiai dovanojo dvarininkai Vagneriai.
Aprašė Aldona Rudzevičienė