Apie bažnyčią
Jašiūnų Šv. Onos bažnyčia – tai nuostabi šventovė, turtinga istorijos ir kultūros paveldu. Įsikūrusi Jašiūnų miestelyje, netoli Vilniaus, ši bažnyčia yra svarbus vietos bendruomenės religinis ir socialinis centras.
Bažnyčios istorija prasideda dar 1515 metais, kai Jašiūnų altarijai buvo paskirta žemė su keturiais valstiečiais. Ilgus metus šios žemės priklausė įvairioms religinėms konfesijoms: XVI amžiaus antrojoje pusėje jas valdė evangelikai reformatai, o 1640 metais katalikų bažnyčią apiplėšė Jonušo Radvilos vadovaujami kariai. Vėliau, XVIII amžiaus pradžioje, Švedijos kariuomenė šventovę sudegino.
Istorijos vingiuose Jašiūnų bažnyčia išgyveno ne vieną sunkią akimirką. 1830 metais čia buvo įrengta koplyčia, kuri vėliau uždaryta 1866 metais. Ilgą laiką Jašiūnuose gyveno dominikonas, išlaikomas vietinio dvaro savininkų.
XX amžiaus pradžioje, būtent 1926 metų kovo 7 dieną, įvyko reikšmingas visuotinis susirinkimas, kurio metu nuspręsta statyti naują šventovę. Statybines medžiagas ir žemės sklypą padovanojo Aleksandras ir Anna Pereświt-Sołtan. Architektas Henryk Ganello parengė medinės bažnyčios projektą, kuris pasižymėjo lenkų liaudies architektūrai būdingais bruožais.
Naujosios šventovės kertinis akmuo buvo pašventintas 1927 metų spalio 16 dieną, o jau po metų bažnyčia iškilmingai atidaryta. 1930 metais buvo įsteigta parapija, kuriai vadovavo kunigas Józef Staszkiewicz. Verta paminėti, kad 1935 metais parapijiečių lėšomis buvo nupirkta Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos paveikslo kopija, kuri rugsėjo 8 dieną iškilmingai įnešta į bažnyčią.
Nepaisant istorinių neramumų ir konfliktų dėl kalbos vartojimo tarp vietos lietuvių ir lenkų, bažnyčia išliko svarbia vietos bendruomenės dalimi. Net ir per Antrąjį pasaulinį karą, kai klebonas Piotr Wojno-Orański buvo suimtas ir įkalintas, bažnyčia neprarado savo reikšmės. Po karo klebono rūpesčiu ir parapijiečių pastangomis bažnyčia buvo atnaujinta 1965 metais.
1999 metais bažnyčios aikštėje buvo pastatyta karkasinė varpinė su dviem varpais, praturtindama šventovės architektūrinį ansamblį. Bažnyčia yra unikalus architektūros kūrinys, kurio apačia yra mūrinė, viršus – medinis, o visa struktūra papuošta vienu bokštu ir bokšteliu.
Viduje bažnyčia turi tris navas, atskirtas pilioriais, ir penkis altorius, puošiančius interjerą. Tai vieta, kurioje susitinka istorija, dvasinis gyvenimas ir bendruomenės tradicijos, sauganti turtingą praeitį ir žvelgianti į ateitį.
Bažnyčios istorija prasideda dar 1515 metais, kai Jašiūnų altarijai buvo paskirta žemė su keturiais valstiečiais. Ilgus metus šios žemės priklausė įvairioms religinėms konfesijoms: XVI amžiaus antrojoje pusėje jas valdė evangelikai reformatai, o 1640 metais katalikų bažnyčią apiplėšė Jonušo Radvilos vadovaujami kariai. Vėliau, XVIII amžiaus pradžioje, Švedijos kariuomenė šventovę sudegino.
Istorijos vingiuose Jašiūnų bažnyčia išgyveno ne vieną sunkią akimirką. 1830 metais čia buvo įrengta koplyčia, kuri vėliau uždaryta 1866 metais. Ilgą laiką Jašiūnuose gyveno dominikonas, išlaikomas vietinio dvaro savininkų.
XX amžiaus pradžioje, būtent 1926 metų kovo 7 dieną, įvyko reikšmingas visuotinis susirinkimas, kurio metu nuspręsta statyti naują šventovę. Statybines medžiagas ir žemės sklypą padovanojo Aleksandras ir Anna Pereświt-Sołtan. Architektas Henryk Ganello parengė medinės bažnyčios projektą, kuris pasižymėjo lenkų liaudies architektūrai būdingais bruožais.
Naujosios šventovės kertinis akmuo buvo pašventintas 1927 metų spalio 16 dieną, o jau po metų bažnyčia iškilmingai atidaryta. 1930 metais buvo įsteigta parapija, kuriai vadovavo kunigas Józef Staszkiewicz. Verta paminėti, kad 1935 metais parapijiečių lėšomis buvo nupirkta Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos paveikslo kopija, kuri rugsėjo 8 dieną iškilmingai įnešta į bažnyčią.
Nepaisant istorinių neramumų ir konfliktų dėl kalbos vartojimo tarp vietos lietuvių ir lenkų, bažnyčia išliko svarbia vietos bendruomenės dalimi. Net ir per Antrąjį pasaulinį karą, kai klebonas Piotr Wojno-Orański buvo suimtas ir įkalintas, bažnyčia neprarado savo reikšmės. Po karo klebono rūpesčiu ir parapijiečių pastangomis bažnyčia buvo atnaujinta 1965 metais.
1999 metais bažnyčios aikštėje buvo pastatyta karkasinė varpinė su dviem varpais, praturtindama šventovės architektūrinį ansamblį. Bažnyčia yra unikalus architektūros kūrinys, kurio apačia yra mūrinė, viršus – medinis, o visa struktūra papuošta vienu bokštu ir bokšteliu.
Viduje bažnyčia turi tris navas, atskirtas pilioriais, ir penkis altorius, puošiančius interjerą. Tai vieta, kurioje susitinka istorija, dvasinis gyvenimas ir bendruomenės tradicijos, sauganti turtingą praeitį ir žvelgianti į ateitį.
Galerija ir ištekliai
Jašiūnų Šv. Onos bažnyčia.
Signuotas akvarele averso apatinėje dalyje dešinėje, pieštuku revrese.
Jašiūnų Šv. Onos bažnyčia.
Signuotas akvarele averso apatinėje dalyje kairėje autoriaus parašu ir data: „78“, pieštuku revrese: „.JAŠIŪNAI / 1978. X. 22“.