О церкви
Jiezno Šv. arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčia yra tikras Lietuvos architektūrinio ir istorinio paveldo perlas, iškilęs Jiezno miestelyje, prie pat Jiezno ežero. Ši nuostabi barokinė šventovė ne tik dvelkia giliu istoriniu palikimu, bet ir stebina savo grožiu bei didybe.
Bažnyčios istorija prasideda XVI amžiuje, kuomet pirmą kartą greičiausiai buvo pastatyta medinė šventovė. 1611 metais minimas evangelikų reformatų maldos namas, o jau 1640 metais randamas katalikų bažnyčios inventorius. Tačiau ypatingai svarbus momentas šios bažnyčios istorijoje – tai Stepono Kristupo Paco iniciatyva. Jo dėka 1655 metais pradėta statyti mūrinė bažnyčia, kuri buvo užbaigta ir konsekruota 1670 metais.
XVIII a. pradžioje, bažnyčia buvo dar labiau praturtinta ir išpuošta. Antano ir Teresės Pacų rūpesčiu ji buvo padidinta, pastatyti du bokštai, presbiterija ir dvi šoninės zakristijos. Bažnyčios interjeras pasipuošė freskomis, kurios iki šiol žavi lankytojus savo menine verte. Antrą kartą šventovė buvo konsekruota 1772 metais, tačiau netrukus, 1794 metais, Rusijos kariuomenės buvo apiplėšta.
Ši bažnyčia ne kartą susidūrė su sunkumais ir pavojais, tačiau visada buvo atstatyta ir restauruota. 1876 metais buvo atliktas didelis remontas, kurio metu valdžia skyrė net 4000 rublių. Po to sekusi Antrojo pasaulinio karo audra taip pat neaplenkė šarvuotos šventovės sienų. Klebonas Vincentas Vaičiulis buvo ištremtas į Sibirą, o grįžęs į Lietuvą mirė Jiezne.
Nepaisant visų negandų, bažnyčia tapo ne tik dvasiniu centru, bet ir kultūros židiniu. Tai liudija ir parapinė mokykla, įsteigta XVIII a. pabaigoje, bei naujos kapinės, įkurtos apie 1765 m., kuriose stovi Šv. Kryžiaus koplyčia.
1974–1988 m. klebonavęs Bronius Bulika nuveikė didžiulį darbą atnaujindamas bažnyčią ir sutvarkydamas jos aplinką. Jo nuoširdumas ir gili pamokslų prasmingumas liko giliai įrašyti parapijiečių širdyse.
Architektūriškai bažnyčia yra barokinė, stačiakampio plano. Jos viduje galima rasti dailės kūrinių, tarp kurių ypač išsiskiria Nikodemo Silvanavičiaus nutapytas „Mykolas Arkangelas“. Požeminiuose kriptuose palaidoti Pacų ir kitų didikų palaikai, kurie byloja apie turtingą šventovės ir jos globėjų istoriją.
Tad jei kada nors keliausite po Lietuvą, būtinai aplankykite šią nuostabią vietą Jiezne. Jos barokiniai bokštai, meniškos freskos ir istorijos dvasia nepaliks jūsų abejingų.
Bažnyčios istorija prasideda XVI amžiuje, kuomet pirmą kartą greičiausiai buvo pastatyta medinė šventovė. 1611 metais minimas evangelikų reformatų maldos namas, o jau 1640 metais randamas katalikų bažnyčios inventorius. Tačiau ypatingai svarbus momentas šios bažnyčios istorijoje – tai Stepono Kristupo Paco iniciatyva. Jo dėka 1655 metais pradėta statyti mūrinė bažnyčia, kuri buvo užbaigta ir konsekruota 1670 metais.
XVIII a. pradžioje, bažnyčia buvo dar labiau praturtinta ir išpuošta. Antano ir Teresės Pacų rūpesčiu ji buvo padidinta, pastatyti du bokštai, presbiterija ir dvi šoninės zakristijos. Bažnyčios interjeras pasipuošė freskomis, kurios iki šiol žavi lankytojus savo menine verte. Antrą kartą šventovė buvo konsekruota 1772 metais, tačiau netrukus, 1794 metais, Rusijos kariuomenės buvo apiplėšta.
Ši bažnyčia ne kartą susidūrė su sunkumais ir pavojais, tačiau visada buvo atstatyta ir restauruota. 1876 metais buvo atliktas didelis remontas, kurio metu valdžia skyrė net 4000 rublių. Po to sekusi Antrojo pasaulinio karo audra taip pat neaplenkė šarvuotos šventovės sienų. Klebonas Vincentas Vaičiulis buvo ištremtas į Sibirą, o grįžęs į Lietuvą mirė Jiezne.
Nepaisant visų negandų, bažnyčia tapo ne tik dvasiniu centru, bet ir kultūros židiniu. Tai liudija ir parapinė mokykla, įsteigta XVIII a. pabaigoje, bei naujos kapinės, įkurtos apie 1765 m., kuriose stovi Šv. Kryžiaus koplyčia.
1974–1988 m. klebonavęs Bronius Bulika nuveikė didžiulį darbą atnaujindamas bažnyčią ir sutvarkydamas jos aplinką. Jo nuoširdumas ir gili pamokslų prasmingumas liko giliai įrašyti parapijiečių širdyse.
Architektūriškai bažnyčia yra barokinė, stačiakampio plano. Jos viduje galima rasti dailės kūrinių, tarp kurių ypač išsiskiria Nikodemo Silvanavičiaus nutapytas „Mykolas Arkangelas“. Požeminiuose kriptuose palaidoti Pacų ir kitų didikų palaikai, kurie byloja apie turtingą šventovės ir jos globėjų istoriją.
Tad jei kada nors keliausite po Lietuvą, būtinai aplankykite šią nuostabią vietą Jiezne. Jos barokiniai bokštai, meniškos freskos ir istorijos dvasia nepaliks jūsų abejingų.
Галерея и ресурсы
Jiezno Šv. arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčios kolona. Bažnyčia statyta 1750 m. Jieznas, 1960 m.
