О церкви
Nemunaičio Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia – tai architektūros šedevras, įsikūręs ramiame Nemunaičio miestelyje, dešiniajame Nemuno krante. Ši neogotikinio stiliaus bažnyčia yra ne tik svarbus religinis centras, bet ir turtingas istorinių įvykių liudininkas.
Pirmoji bažnyčia Nemunaityje buvo pastatyta dar XVII a. pradžioje, kai Mykolas ir Kazimieras Sapiegos 1625–1626 m. čia įkūrė medinę šventovę ir parapiją. Įdomu tai, kad Zigmantas Vaza, žymus Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis, dovanojo parapijai tris kaimus su palivarku. Deja, šią pirmąją bažnyčią sunaikino karo su Rusija liepsnos 1655 m. Tačiau vietiniai žmonės nenuleido rankų: iki 1669 m. buvo pastatyta nauja, didesnė bažnyčia, kuri vėliau, 1752 m., buvo perstatyta.
XIX a. pradžioje likimas vėl nebuvo gailestingas. 1831 m. bažnyčią uždegė žaibas, tačiau ji netrukus buvo atstatyta iš pušinių rąstų. Tuo metu klebonas Punkevičius čia pasodino didelį vaismedžių sodą, kuris tapo parapijos pasididžiavimu.
Dabartinė bažnyčia buvo pastatyta 1904 m. klebono Felikso Baltuškos iniciatyva. Projektą parengė inžinierius Vaclovas Michnevičius. Tai solidi mūrinė šventykla su aukštu bokštu ir šoniniais bokšteliais, kurie suteikia jai nepakartojamą neo-gotikos stilistiką. Viduje bažnyčia yra trijų navų, su skliautuotomis lubomis, kurios sukuria įspūdį apie dievišką erdvę ir ramybę.
Įdomu tai, kad klebonas Feliksas Baltuška neapsiribojo vien bažnyčios statyba. Jis taip pat pastatė kleboniją ir ūkinius trobesius bei pradėjo rengti lietuviškus vaidinimus, o 1916 m. įkūrė „Ryto“ draugijos mokytojų kursus, kuriais parengė 18 mokytojų.
1930 m. į Nemunaitį atvykęs naujasis klebonas Adalbertas Vaitiekus Želnys tęsė savo pirmtako darbus: jis pastatė prieglaudą su parapijos sale, suremontavo bažnyčią ir įrengė Lurdo grotą šventoriuje. Klebonas taip pat rūpinosi miestelio gyventojų dvasine gerove, tačiau jo gyvenimą apkartino tremtis į Sibirą dėl ryšių su partizanais. Laimei, po dešimtmečio ištremtas dvasininkas grįžo į Lietuvą 1956 m.
Bažnyčios šventorius aptvertas tvora su arkiniais vartais ir koplytstulpiais, kas dar labiau pabrėžia jos istorinį ir meninį vertingumą. Prie bažnyčios galima pamatyti paminklą šventoriuje ir kitus istorinius objektus, kurie primena apie praeities įvykius ir žmonių pasiryžimą išsaugoti savo tikėjimą bei kultūrą.
Nemunaičio Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia yra ne tik maldos namai, bet ir gyvas istorijos liudininkas, asmeninė vietos bendruomenės ir visos Lietuvos religinės bei kultūrinės istorijos dalis.
Pirmoji bažnyčia Nemunaityje buvo pastatyta dar XVII a. pradžioje, kai Mykolas ir Kazimieras Sapiegos 1625–1626 m. čia įkūrė medinę šventovę ir parapiją. Įdomu tai, kad Zigmantas Vaza, žymus Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis, dovanojo parapijai tris kaimus su palivarku. Deja, šią pirmąją bažnyčią sunaikino karo su Rusija liepsnos 1655 m. Tačiau vietiniai žmonės nenuleido rankų: iki 1669 m. buvo pastatyta nauja, didesnė bažnyčia, kuri vėliau, 1752 m., buvo perstatyta.
XIX a. pradžioje likimas vėl nebuvo gailestingas. 1831 m. bažnyčią uždegė žaibas, tačiau ji netrukus buvo atstatyta iš pušinių rąstų. Tuo metu klebonas Punkevičius čia pasodino didelį vaismedžių sodą, kuris tapo parapijos pasididžiavimu.
Dabartinė bažnyčia buvo pastatyta 1904 m. klebono Felikso Baltuškos iniciatyva. Projektą parengė inžinierius Vaclovas Michnevičius. Tai solidi mūrinė šventykla su aukštu bokštu ir šoniniais bokšteliais, kurie suteikia jai nepakartojamą neo-gotikos stilistiką. Viduje bažnyčia yra trijų navų, su skliautuotomis lubomis, kurios sukuria įspūdį apie dievišką erdvę ir ramybę.
Įdomu tai, kad klebonas Feliksas Baltuška neapsiribojo vien bažnyčios statyba. Jis taip pat pastatė kleboniją ir ūkinius trobesius bei pradėjo rengti lietuviškus vaidinimus, o 1916 m. įkūrė „Ryto“ draugijos mokytojų kursus, kuriais parengė 18 mokytojų.
1930 m. į Nemunaitį atvykęs naujasis klebonas Adalbertas Vaitiekus Želnys tęsė savo pirmtako darbus: jis pastatė prieglaudą su parapijos sale, suremontavo bažnyčią ir įrengė Lurdo grotą šventoriuje. Klebonas taip pat rūpinosi miestelio gyventojų dvasine gerove, tačiau jo gyvenimą apkartino tremtis į Sibirą dėl ryšių su partizanais. Laimei, po dešimtmečio ištremtas dvasininkas grįžo į Lietuvą 1956 m.
Bažnyčios šventorius aptvertas tvora su arkiniais vartais ir koplytstulpiais, kas dar labiau pabrėžia jos istorinį ir meninį vertingumą. Prie bažnyčios galima pamatyti paminklą šventoriuje ir kitus istorinius objektus, kurie primena apie praeities įvykius ir žmonių pasiryžimą išsaugoti savo tikėjimą bei kultūrą.
Nemunaičio Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia yra ne tik maldos namai, bet ir gyvas istorijos liudininkas, asmeninė vietos bendruomenės ir visos Lietuvos religinės bei kultūrinės istorijos dalis.
Галерея и ресурсы
