Apie bažnyčią
Stakliškių Švč. Trejybės bažnyčia yra vienas iš įspūdingiausių barokinės architektūros paminklų Lietuvoje. Ji stovi Stakliškių kaimo širdyje ir yra nepakeičiama vietos dvasinio gyvenimo dalis nuo pat XVII amžiaus.
Pirmoji bažnyčia Stakliškėse buvo pastatyta iki 1586 metų, o ją praturtino aplinkiniai dvarai ir kaimai, tokie kaip Kielioniai, Kvedariškiai ir Virkininkai. Tačiau karo su Maskva metu, 1655 metais, bažnyčia buvo sudeginta Rusijos kariuomenės. Nepaisant to, tikėjimas ir bendruomenės stiprybė leido atsistoti ant kojų – jau 1663 metais buvo pradėta statyti nauja bažnyčia, kuri buvo užbaigta 1674 metais.
Dabartinė mūrinė bažnyčia buvo pastatyta 1770-1776 metais Stakliškių seniūno Juozapo Teodoro Boufalo-Daraškevičiaus iniciatyva. Ją konsekravo Vilniaus pavyskupis Tomas Zenkavičius. Tačiau istorija nebuvo lengva: 1818 metais audra sugriovė bažnyčios stogą ir bokštus, kurie ilgą laiką liko neatstatyti.
Šios bažnyčios architektūra yra puikus vėlyvojo baroko pavyzdys. Ji kryžminio plano, su dviem trijų tarpsnių bokštais pagrindiniame fasade ir pusapvaliu apsidės gale. Bažnyčios viduje galima rasti turtingą barokinį interjerą, kuris apima trumpą navą, transeptą su šoninėmis koplyčiomis, centrinį altorių ir vertingus meno kūrinius.
Bažnyčia taip pat garsėja savo unikaliomis dekoracijomis ir vertingais meno objektais, tarp kurių yra XVII-XVIII amžiaus dailės ir skulptūros kūriniai, liturginiai reikmenys bei vargonai. Ypatingai verta paminėti paveikslą „Švč. Trejybė“ ir skulptūrą „Nukryžiuotasis“.
Stakliškių bažnyčios šventorius juosia mūrinė tinkuota tvora, o greta esančioje XVIII amžiaus koplytėlėje šiandien stovi skulptūra, skirta Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui atminti.
Stakliškių Švč. Trejybės bažnyčia ne tik atspindi turtingą Lietuvos religinę ir kultūrinę istoriją, bet ir yra nuolat gyvas bendruomenės centras, kurioje vyksta svarbiausi dvasiniai ir kultūriniai renginiai. Tai vieta, kurioje susilieja praeitis ir dabartis, kur kiekvienas kampelis pasakoja apie aukas, kurios buvo paaukotos dėl tikėjimo ir bendruomenės gerovės.
Pirmoji bažnyčia Stakliškėse buvo pastatyta iki 1586 metų, o ją praturtino aplinkiniai dvarai ir kaimai, tokie kaip Kielioniai, Kvedariškiai ir Virkininkai. Tačiau karo su Maskva metu, 1655 metais, bažnyčia buvo sudeginta Rusijos kariuomenės. Nepaisant to, tikėjimas ir bendruomenės stiprybė leido atsistoti ant kojų – jau 1663 metais buvo pradėta statyti nauja bažnyčia, kuri buvo užbaigta 1674 metais.
Dabartinė mūrinė bažnyčia buvo pastatyta 1770-1776 metais Stakliškių seniūno Juozapo Teodoro Boufalo-Daraškevičiaus iniciatyva. Ją konsekravo Vilniaus pavyskupis Tomas Zenkavičius. Tačiau istorija nebuvo lengva: 1818 metais audra sugriovė bažnyčios stogą ir bokštus, kurie ilgą laiką liko neatstatyti.
Šios bažnyčios architektūra yra puikus vėlyvojo baroko pavyzdys. Ji kryžminio plano, su dviem trijų tarpsnių bokštais pagrindiniame fasade ir pusapvaliu apsidės gale. Bažnyčios viduje galima rasti turtingą barokinį interjerą, kuris apima trumpą navą, transeptą su šoninėmis koplyčiomis, centrinį altorių ir vertingus meno kūrinius.
Bažnyčia taip pat garsėja savo unikaliomis dekoracijomis ir vertingais meno objektais, tarp kurių yra XVII-XVIII amžiaus dailės ir skulptūros kūriniai, liturginiai reikmenys bei vargonai. Ypatingai verta paminėti paveikslą „Švč. Trejybė“ ir skulptūrą „Nukryžiuotasis“.
Stakliškių bažnyčios šventorius juosia mūrinė tinkuota tvora, o greta esančioje XVIII amžiaus koplytėlėje šiandien stovi skulptūra, skirta Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui atminti.
Stakliškių Švč. Trejybės bažnyčia ne tik atspindi turtingą Lietuvos religinę ir kultūrinę istoriją, bet ir yra nuolat gyvas bendruomenės centras, kurioje vyksta svarbiausi dvasiniai ir kultūriniai renginiai. Tai vieta, kurioje susilieja praeitis ir dabartis, kur kiekvienas kampelis pasakoja apie aukas, kurios buvo paaukotos dėl tikėjimo ir bendruomenės gerovės.
Galerija ir ištekliai
Stakliškių Švč. Trejybės bažnyčia. Prienų r. 1999 m.
Stakliškių Švč. Trejybės bažnyčios fasado puošybos elementai. Prienų r. 1999 m.