Apie bažnyčią
Vievio Šv. Onos bažnyčia – tikras perlas, stovintis Vievio ežero šiauriniame krante. Jos istorija turtinga ir spalvinga, apimanti kelis šimtmečius ir daugybę dramatiškų įvykių.
Pirmoji bažnyčia, kurią paminima rašytiniuose šaltiniuose, buvo pastatyta iki 1550 metų. XVII amžiuje Bogdano Oginskio sprendimu katalikų bažnyčia buvo perduota stačiatikiams. Tuo metu Vievyje stovėjo dvi stačiatikių cerkvės, tačiau po 1625 metų, mirus B. Oginskiui, jos buvo panaikintos, nes jo vaikai grįžo prie katalikybės.
1688 metais Vievyje buvo pastatyta nauja bažnyčia, bet ji sudegė 1794 metais. Netrukus, 1796-aisiais, vietoj jos pastatyta medinė bažnyčia, kuri taip pat neilgai išlaikė – 1812 metais vėl tapo liepsnos auka.
1816–1821 metais Gabrielius Oginskis pastatė dar vieną katalikų bažnyčią. Deja, ir ši nebuvo ilgalaikė – ją uždegė žaibas 1907 metais. Po to buvo parengtas mūrinės bažnyčios projektas, kuris pradėtas įgyvendinti 1908-aisiais, tačiau dėl Pirmojo pasaulinio karo statybos buvo sustabdytos.
Po karo, nuo 1925 iki 1931 metų, statybos darbai buvo tęsiami inžinieriaus Vaclovo Michnevičiaus vadovaujant. Šio laikotarpio klebonu buvo Juozapas Mincevičius, kuris kartu su parapijiečiais aktyviai rūpinosi bažnyčios atstatymu. Galiausiai 1931 metais bažnyčia buvo užbaigta ir pašventinta.
Antrojo pasaulinio karo metu, 1944 metais, sudegė klebonija, o sovietmečiu, 1959–1979 metais, Vievyje veikė Kaišiadorių vyskupijos kurija. 1980 metais bažnyčia buvo apiplėšta, tačiau tai nesutrukdė jai likti svarbiu religiniu ir kultūriniu centru.
Architektūriškai Vievio Šv. Onos bažnyčia yra puikus neobaroko stiliaus pavyzdys su klasicizmo elementais. Ji statyta iš balsvų plytų ir turi lotyniško kryžiaus plano bazilikos struktūrą su dviem aukštais fasado bokštais. Viduje bažnyčia yra trijų navų, dengta kryžminiais skliautais. Aplink šventorių driekiasi mūrinė tvora su meniškais metaliniais vartais, kuriuos suprojektavo architektas M. Vaidakavičius.
Šventoriuje palaidoti keli iškilūs asmenys: kunigas J. Mincevičius, vikarai P. Budrauskas, Č. Kavaliauskas (teologas ir Biblijos vertėjas) bei kunigas altarista R. Šalčiūnas.
Vievio Šv. Onos bažnyčia nėra tik religinės apeigos vieta – tai gyvas istorijos liudininkas, menantis įvairias epochas ir sudėtingus Lietuvos istorijos vingius.
Pirmoji bažnyčia, kurią paminima rašytiniuose šaltiniuose, buvo pastatyta iki 1550 metų. XVII amžiuje Bogdano Oginskio sprendimu katalikų bažnyčia buvo perduota stačiatikiams. Tuo metu Vievyje stovėjo dvi stačiatikių cerkvės, tačiau po 1625 metų, mirus B. Oginskiui, jos buvo panaikintos, nes jo vaikai grįžo prie katalikybės.
1688 metais Vievyje buvo pastatyta nauja bažnyčia, bet ji sudegė 1794 metais. Netrukus, 1796-aisiais, vietoj jos pastatyta medinė bažnyčia, kuri taip pat neilgai išlaikė – 1812 metais vėl tapo liepsnos auka.
1816–1821 metais Gabrielius Oginskis pastatė dar vieną katalikų bažnyčią. Deja, ir ši nebuvo ilgalaikė – ją uždegė žaibas 1907 metais. Po to buvo parengtas mūrinės bažnyčios projektas, kuris pradėtas įgyvendinti 1908-aisiais, tačiau dėl Pirmojo pasaulinio karo statybos buvo sustabdytos.
Po karo, nuo 1925 iki 1931 metų, statybos darbai buvo tęsiami inžinieriaus Vaclovo Michnevičiaus vadovaujant. Šio laikotarpio klebonu buvo Juozapas Mincevičius, kuris kartu su parapijiečiais aktyviai rūpinosi bažnyčios atstatymu. Galiausiai 1931 metais bažnyčia buvo užbaigta ir pašventinta.
Antrojo pasaulinio karo metu, 1944 metais, sudegė klebonija, o sovietmečiu, 1959–1979 metais, Vievyje veikė Kaišiadorių vyskupijos kurija. 1980 metais bažnyčia buvo apiplėšta, tačiau tai nesutrukdė jai likti svarbiu religiniu ir kultūriniu centru.
Architektūriškai Vievio Šv. Onos bažnyčia yra puikus neobaroko stiliaus pavyzdys su klasicizmo elementais. Ji statyta iš balsvų plytų ir turi lotyniško kryžiaus plano bazilikos struktūrą su dviem aukštais fasado bokštais. Viduje bažnyčia yra trijų navų, dengta kryžminiais skliautais. Aplink šventorių driekiasi mūrinė tvora su meniškais metaliniais vartais, kuriuos suprojektavo architektas M. Vaidakavičius.
Šventoriuje palaidoti keli iškilūs asmenys: kunigas J. Mincevičius, vikarai P. Budrauskas, Č. Kavaliauskas (teologas ir Biblijos vertėjas) bei kunigas altarista R. Šalčiūnas.
Vievio Šv. Onos bažnyčia nėra tik religinės apeigos vieta – tai gyvas istorijos liudininkas, menantis įvairias epochas ir sudėtingus Lietuvos istorijos vingius.
Galerija ir ištekliai
Vilniaus gubernijos [Vievio] bažnyčia (neišlikusi).(Originalus stiklo negatyvas saugomas Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Nr. AN 7234).