Apie bažnyčią
Bažnyčios šaknys siekia XIX a. pabaigą, kai Šančių kapinių koplyčioje pradėjo vykti pamaldos, laikomos Kauno kunigų. Įdomu tai, kad nuo 1909 m. kas antrą sekmadienį buvo giedama lietuviškai, taip skatinant ir puoselėjant lietuvių kalbą bei kultūrą.
Prieš Pirmąjį pasaulinį karą, kunigo Teodoro Benediktavičiaus iniciatyva, buvo pritaikyta medinė sandėlio patalpa pamaldoms, kurios metu buvo pastatyti trys altoriai ir suteiktas Švč. Jėzaus Širdies titulas. Po karo, 1919 m., vietos tikintiesiems buvo perduotas carinės kariuomenės parako sandėlis, kuris pertvarkytas į senąją katalikų bažnyčią su varpine ir naujais varpais.
Kai 1929 m. buvo pradėta statyti mūrinė bažnyčia pagal Povilo Taračkovo projektą, ji nebuvo oficialiai atidaryta dėl besikeičiančių poreikių. Galiausiai, klebono Mamerto Lumbės (dirbusio nuo 1926 m.) rūpesčiu ir bendruomenės lėšomis, 1935-1938 m. buvo pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia pagal architekto Algirdo Šalkauskio projektą. 1938 m. gruodžio 24 d. naujoji bažnyčia iškilmingai pašventinta.
Architektūros požiūriu, bažnyčia yra modernizmo stiliaus su romanikos elementais, pasižymi monumentalumu, griežtomis eksterjero formomis ir saikingu interjeru. Ji yra vienas reikšmingiausių tarpukario moderniosios sakralinės architektūros pavyzdžių Lietuvoje. Statybos metu buvo naudojamos novatoriškos gelžbetonio konstrukcijos – viena pirmųjų tokio tipo konstrukcijų Lietuvoje.
Įspūdinga bažnyčios detalė – presbiterijos arkoje esanti freska „Angelai“, nutapyta žymaus lietuvių menininko Liudo Truikio 1938 m. Taip pat verta paminėti Stasio Ušinsko vitražus, kurie papuošė bažnyčią po Antrojo pasaulinio karo.
Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia ne kartą nukentėjo per XX a. negandas, įskaitant 1941 m. bombardavimą. Nepaisant to, ji buvo nuolat atnaujinama ir puoselėjama. Pokariu senoji bažnyčia buvo paversta sovietų kariškių sandėliu, o dabar dalis jos patalpų privatizuota.
Šiandien Kauno Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia yra ne tik svarbus religinis centras, bet ir vertingas architektūros paminklas, saugomas kaip Lietuvos kultūros paveldo objektas. Apsilankę šioje bažnyčioje, galite pajusti tiek istorijos dvasią, tiek pažvelgti į unikalų moderniosios architektūros stebuklą.
Galerija ir ištekliai
Atvirukas „Pažėrų bažnyčios projektas“ išleistas 1991 m.; Kaunas, Lietuva. Aversas: Pažėrų bažnyčios projekto-piešinio nespalvota reprodukcija ant gelsvo storesnio popieriaus. Ant piešinio viršutiniame dešiniajame kampe parašyta „Pažėrų b.“, o po reprodukcija, paraštėje, atspausdinta ar ranka grafito pieštuku parašyta – „Pažėrai 1936 m.“. Reversas: juodu dažu pastorintame) rėmelyje atspausdintas informacinis tekstas: viršuje dešinėje – „"Mano namai – maldos namai" / (V. Jėzaus Kristaus žodžiai. Luko XIX, 18)“; žemiau centre – „VILKAVIŠKIO VYSKUPIJOS PAŽĖRŲ R.K. PARAPIJOS / ŠVČ. JĖZAUS ŠIRDIES BAŽNYČIA / Projektavo arch. dr. S. Kudokas / Bažnyčia pradėta statyti 1936 m.“; žemiau kairėje – „Pažėrai, 1936.VIII.1.“; žemiau dešinėje – „Kun. Jonas Rugys / Pažėrų par. administratorius“. Po rėmeliu – apatinėje paraštėje leidėjo rekvizitai – „"Spindulys". 1991. 1471. 5000.“.
Senoji Pažėrų Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia. Pažėruose (Kauno r.) yra dvi bažnyčios - mūrinė tarp žmonių vadinama vasarine ir medinė vadinama žiemine, nes joje yra įrengtas šildymas.