O kościele
Skapiškio Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčia yra viena iš tų Lietuvos bažnyčių, kurios istorija ir architektūra verčia susimąstyti apie praeities įvykius ir žmonių pasiaukojimą. Įsikūrusi Skapiškio miestelyje, ši bažnyčia ne kartą keitė savo pavidalą ir vaidmenį bendruomenės gyvenime.
Pirmoji Skapiškio bažnyčia buvo dedikuota šv. Laurynui Kankiniui. Tačiau didžiulę reikšmę miesteliui turėjo Vilniaus kanauninkas Juozapas Domininkas Puzinas, kuris XVIII amžiaus pirmoje pusėje čia sakė lietuviškus pamokslus. Jo iniciatyva 1750 metais Skapiškyje buvo įkurdinti dominikonai, kuriems buvo suteiktos žemės ir pastatytas vienuolynas bei medinė bažnyčia. Deja, ši bažnyčia sudegė 1806 metais.
1819 metais dominikonai pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. Per Napoleono karus ir vėlesnius Rusijos imperijos sukilimus vienuolynas ir bažnyčia patyrė daug permainų. Vienuolynas buvo uždarytas, o bažnyčia paversta sandėliu. Vis dėlto tikintieji nenuleido rankų – 1856 metais bažnyčia buvo atgauta ir netrukus pašventinta.
Bažnyčios architektūra turi ryškių klasicizmo bruožų. Tai stačiakampio plano, bebokštė struktūra su trimis navomis ir cilindriniais skliautais centrinėje navoje. Šventorius aptvertas akmenine tvora, o jame pastatytas lurdas, kuris prideda ypatingo švento ramybės jausmo.
Per abu pasaulinius karus bažnyčia smarkiai nukentėjo. Tačiau jos vidus ir išorė buvo nuolat restauruojami. Po Antrojo pasaulinio karo buvusio vienuolyno rūmai buvo nugriauti, tačiau bažnyčia ir toliau tarnavo kaip dvasinio gyvenimo centras vietinei bendruomenei.
Šiandien Skapiškio Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčia ne tik primena apie sunkius laikotarpius, bet ir simbolizuoja bendruomenės stiprybę ir atkaklumą. Jos istorija atspindi daugelio Lietuvos bažnyčių likimą, kurios išgyveno negandas ir kovojo už savo egzistenciją bei svarbą vietos tikinčiųjų gyvenime.
Pirmoji Skapiškio bažnyčia buvo dedikuota šv. Laurynui Kankiniui. Tačiau didžiulę reikšmę miesteliui turėjo Vilniaus kanauninkas Juozapas Domininkas Puzinas, kuris XVIII amžiaus pirmoje pusėje čia sakė lietuviškus pamokslus. Jo iniciatyva 1750 metais Skapiškyje buvo įkurdinti dominikonai, kuriems buvo suteiktos žemės ir pastatytas vienuolynas bei medinė bažnyčia. Deja, ši bažnyčia sudegė 1806 metais.
1819 metais dominikonai pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. Per Napoleono karus ir vėlesnius Rusijos imperijos sukilimus vienuolynas ir bažnyčia patyrė daug permainų. Vienuolynas buvo uždarytas, o bažnyčia paversta sandėliu. Vis dėlto tikintieji nenuleido rankų – 1856 metais bažnyčia buvo atgauta ir netrukus pašventinta.
Bažnyčios architektūra turi ryškių klasicizmo bruožų. Tai stačiakampio plano, bebokštė struktūra su trimis navomis ir cilindriniais skliautais centrinėje navoje. Šventorius aptvertas akmenine tvora, o jame pastatytas lurdas, kuris prideda ypatingo švento ramybės jausmo.
Per abu pasaulinius karus bažnyčia smarkiai nukentėjo. Tačiau jos vidus ir išorė buvo nuolat restauruojami. Po Antrojo pasaulinio karo buvusio vienuolyno rūmai buvo nugriauti, tačiau bažnyčia ir toliau tarnavo kaip dvasinio gyvenimo centras vietinei bendruomenei.
Šiandien Skapiškio Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčia ne tik primena apie sunkius laikotarpius, bet ir simbolizuoja bendruomenės stiprybę ir atkaklumą. Jos istorija atspindi daugelio Lietuvos bažnyčių likimą, kurios išgyveno negandas ir kovojo už savo egzistenciją bei svarbą vietos tikinčiųjų gyvenime.
Galeria i zasoby
Skapiškio šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčia.
Ji pastatyta 1819 m., vienuolių dominikonų iniciatyva. Klasicizmo bruožų turinti bažnyčia po 1831 m. sukilimo buvo paversta sandėliu. 1856 m. tikintieji bažnyčią atgavo. Per abu pasaulinius karus bažnyčia buvo apgriauta. Pokariu suremontuota.