Apie bažnyčią
Spirakių Švč. Trejybės bažnyčia – tai nuostabus paveldo objektas, įsikūręs Spirakių kaime, netoli Panevėžio. Stovinti ties Lokupės (Sanžilės kairiojo intako) kairiuoju krantu, ši bažnyčia išsiskiria savo akmenų mūro architektūra ir istorine reikšme.
Pirmoji koplyčia čia buvo pastatyta dar 1790 metais, kai Spirakių dvaro savininkas Antanas Liutikas nusprendė įrengti maldos namus vietos gyventojams. Tačiau dabartinė bažnyčia atsirado kiek vėliau, 1840 metais, kai kitas dvaro savininkas Antanas Rimkevičius pastatė akmeninę mūro bažnyčią. Verta paminėti, kad šią bažnyčią 1860 metais konsekravo garsusis vyskupas Motiejus Valančius, kuris yra žinomas kaip vienas aktyviausių Lietuvos blaivybės sąjūdžio veikėjų.
Bažnyčios klebonija buvo atnaujinta 1880 metais, o XX a. pradžioje – 1926 metais – jai buvo suteikta 8 hektarų žemės plotas. Kunigo Petro Ulecko dėka 1936 metais bažnyčios vidus buvo pilnai išdažytas, suteikiant šventovei dar daugiau jaukumo ir grožio.
Architektūriškai bažnyčia yra stačiakampio plano, jos matmenys siekia 17 x 9 metrų. Bažnyčia turi vieną bokštą su bokšteliu, o viduje įrengti du altoriai. Šventoriuje, kuriame taip pat yra kapinės, stovi medinė trijų tarpsnių varpinė bei koplyčia, kuri dabar naudojama kaip sandėlis. Šventorių juosia tvora iš akmenų mūro, kas puikiai dera su visa aplinka.
Visi šie faktai sudaro unikalią Spirakių Švč. Trejybės bažnyčios istoriją, kuri ne tik praturtina vietos kultūrinį paveldą, bet ir įkvepia lankytojus. Aplankius šią bažnyčią, galima pajusti praeities alsavimą ir susipažinti su Lietuvos sakraline architektūra bei istorija.
Pirmoji koplyčia čia buvo pastatyta dar 1790 metais, kai Spirakių dvaro savininkas Antanas Liutikas nusprendė įrengti maldos namus vietos gyventojams. Tačiau dabartinė bažnyčia atsirado kiek vėliau, 1840 metais, kai kitas dvaro savininkas Antanas Rimkevičius pastatė akmeninę mūro bažnyčią. Verta paminėti, kad šią bažnyčią 1860 metais konsekravo garsusis vyskupas Motiejus Valančius, kuris yra žinomas kaip vienas aktyviausių Lietuvos blaivybės sąjūdžio veikėjų.
Bažnyčios klebonija buvo atnaujinta 1880 metais, o XX a. pradžioje – 1926 metais – jai buvo suteikta 8 hektarų žemės plotas. Kunigo Petro Ulecko dėka 1936 metais bažnyčios vidus buvo pilnai išdažytas, suteikiant šventovei dar daugiau jaukumo ir grožio.
Architektūriškai bažnyčia yra stačiakampio plano, jos matmenys siekia 17 x 9 metrų. Bažnyčia turi vieną bokštą su bokšteliu, o viduje įrengti du altoriai. Šventoriuje, kuriame taip pat yra kapinės, stovi medinė trijų tarpsnių varpinė bei koplyčia, kuri dabar naudojama kaip sandėlis. Šventorių juosia tvora iš akmenų mūro, kas puikiai dera su visa aplinka.
Visi šie faktai sudaro unikalią Spirakių Švč. Trejybės bažnyčios istoriją, kuri ne tik praturtina vietos kultūrinį paveldą, bet ir įkvepia lankytojus. Aplankius šią bažnyčią, galima pajusti praeities alsavimą ir susipažinti su Lietuvos sakraline architektūra bei istorija.