O kościele
Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčia – tai ne tik modernios architektūros stebuklas, bet ir gyvybingas bendruomenės centras. Įsikūrusi ramioje miesto dalyje, ši bažnyčia yra antra parapinė bažnyčia Utenoje, ir jos istorija prasidėjo dar prieš kelis dešimtmečius.
Viskas prasidėjo 1990 metais, kai kunigo Sigito Sudento iniciatyva buvo įregistruota Aukštakalnio-Dauniškio mikrorajonų Romos katalikų bendruomenė. Tai buvo svarbus žingsnis, nes jis pažymėjo pradžią aktyvioms pastangoms sukurti naują maldos namų kompleksą. Piramidės formos koplyčia tapo pirmuoju šios vizijos vaisiumi, kuri buvo pašventinta tais pačiais metais.
Nors pradiniame projekte planuota didinga piramidės formos bažnyčia, dėl lėšų trūkumo statybos procesas sustojo ir projektas buvo peržiūrėtas. Architektai Vladas Treinys ir Juozapas Šipalis adaptavo savo dizainą ir sukūrė kuklesnę, tačiau vis tiek įspūdingą plokščiastogę bažnyčią. Statybos prasidėjo 1992-aisiais, tačiau tik po daugiau nei dešimtmečio buvo užbaigtos.
2003 metais Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas įsteigė Utenos Dievo Apvaizdos parapiją. Naujoji bažnyčia, kurios projekto autoriai Ričardas Krištapavičius ir Mindaugas Jamantas, buvo pašventinta 2005 metų kovo 19-ąją, švenčiant šv. Juozapo atlaidus. Šią ceremoniją vedė pats vyskupas Kauneckas kartu su kitais aukšto rango dvasininkais.
Bažnyčia pastatyta iš raudonų klinkerio plytų ir yra puikus modernizmo pavyzdys. Jos bokštas, siekiantis 44 metrų aukštį, dominuoja vietovės kraštovaizdyje. Interjeras taip pat įspūdingas: minimalistinis dizainas, atvirų raudonų plytų sienos ir metalo konstrukcijos suteikia erdvei šiuolaikiškumo jausmą. Altorių ir sakyklą iš lietuviško akmens kūrė Valentinas Šimonėlis, o vitražus – profesorius Kazys Morkūnas. Ypač išsiskiria „Kryžiaus kelio“ stotys, įrengtos keturiolikoje bažnyčios langų.
Šaltuoju metų laiku maldininkai gali mėgautis šildomomis grindimis, o patogios klausyklos suteikia intymią erdvę Susitaikymo sakramentui. Bažnyčioje yra erdvūs balkonai, modernūs suolai talpina virš 500 žmonių, o bendrai tilptų apie 1000 tikinčiųjų. Muzikos mėgėjai gali pasigrožėti vokiškais elektroniniais vargonais „Johhanus Gloria“, kurie turi net 60 registrų. Bokšte esantys varpai valdomi kompiuterizuotai, pridėdami dar vieną šiuolaikinės technologijos elementą į tradicinę aplinką.
Nepaisant kai kurių visuomenėje kilusių diskusijų dėl bažnyčios artumo prekybos centrui, Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčia tapo svarbiu dvasiniu ir kultūriniu centru miestui bei jo apylinkėms. Šiandien ji ne tik tarnauja kaip maldos namai, bet ir kaip bendruomenės susibūrimo vieta, kur vyksta įvairūs renginiai ir kultūriniai projektai.
Viskas prasidėjo 1990 metais, kai kunigo Sigito Sudento iniciatyva buvo įregistruota Aukštakalnio-Dauniškio mikrorajonų Romos katalikų bendruomenė. Tai buvo svarbus žingsnis, nes jis pažymėjo pradžią aktyvioms pastangoms sukurti naują maldos namų kompleksą. Piramidės formos koplyčia tapo pirmuoju šios vizijos vaisiumi, kuri buvo pašventinta tais pačiais metais.
Nors pradiniame projekte planuota didinga piramidės formos bažnyčia, dėl lėšų trūkumo statybos procesas sustojo ir projektas buvo peržiūrėtas. Architektai Vladas Treinys ir Juozapas Šipalis adaptavo savo dizainą ir sukūrė kuklesnę, tačiau vis tiek įspūdingą plokščiastogę bažnyčią. Statybos prasidėjo 1992-aisiais, tačiau tik po daugiau nei dešimtmečio buvo užbaigtos.
2003 metais Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas įsteigė Utenos Dievo Apvaizdos parapiją. Naujoji bažnyčia, kurios projekto autoriai Ričardas Krištapavičius ir Mindaugas Jamantas, buvo pašventinta 2005 metų kovo 19-ąją, švenčiant šv. Juozapo atlaidus. Šią ceremoniją vedė pats vyskupas Kauneckas kartu su kitais aukšto rango dvasininkais.
Bažnyčia pastatyta iš raudonų klinkerio plytų ir yra puikus modernizmo pavyzdys. Jos bokštas, siekiantis 44 metrų aukštį, dominuoja vietovės kraštovaizdyje. Interjeras taip pat įspūdingas: minimalistinis dizainas, atvirų raudonų plytų sienos ir metalo konstrukcijos suteikia erdvei šiuolaikiškumo jausmą. Altorių ir sakyklą iš lietuviško akmens kūrė Valentinas Šimonėlis, o vitražus – profesorius Kazys Morkūnas. Ypač išsiskiria „Kryžiaus kelio“ stotys, įrengtos keturiolikoje bažnyčios langų.
Šaltuoju metų laiku maldininkai gali mėgautis šildomomis grindimis, o patogios klausyklos suteikia intymią erdvę Susitaikymo sakramentui. Bažnyčioje yra erdvūs balkonai, modernūs suolai talpina virš 500 žmonių, o bendrai tilptų apie 1000 tikinčiųjų. Muzikos mėgėjai gali pasigrožėti vokiškais elektroniniais vargonais „Johhanus Gloria“, kurie turi net 60 registrų. Bokšte esantys varpai valdomi kompiuterizuotai, pridėdami dar vieną šiuolaikinės technologijos elementą į tradicinę aplinką.
Nepaisant kai kurių visuomenėje kilusių diskusijų dėl bažnyčios artumo prekybos centrui, Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčia tapo svarbiu dvasiniu ir kultūriniu centru miestui bei jo apylinkėms. Šiandien ji ne tik tarnauja kaip maldos namai, bet ir kaip bendruomenės susibūrimo vieta, kur vyksta įvairūs renginiai ir kultūriniai projektai.