Apie bažnyčią
Žagarės II-oji Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia – tai išskirtinis sakralinis pastatas, esantis Žagarės miestelyje, Joniškio rajone. Šią bažnyčią galime laikyti viena iš vertingiausių Lietuvos renesanso architektūros paminklų, turinčių ypatingą istorinę reikšmę.
Bažnyčia buvo pastatyta 1712 metais ant vadinamojo Barboros kalnelio. Statybai naudotos mūro technologijos, specifinės to meto architektūriniams sprendimams. Bažnyčia išsiskiria savo renesanso stiliaus bruožais: stačiakampė halė su trimis navomis, kurias skiria mediniai profiliuoti stulpai, storos tinkuotos sienos, segmentinės arkos langai ir aukštas gotikinis stogas. Pagrindinis fasadas puošiamas trijų arkinių nišų kompozicija, suteikiančia pastatui monumentalių formų įspūdį.
Įdomi šios bažnyčios istorija siejasi su Barboros Umiastauskaitės (1628–1648) atminimu. Ji buvo Žagarės dvarininko Albrechto Umiastovskio dukra, kuri mirė labai jauna ir buvo palaidota bažnyčios kriptoje. Spėjama, kad jos gyvenimas ir mirtis turėjo didelį poveikį vietos bendruomenei, o jos garbei bažnyčioje buvo atkurtas simbolinis karstas.
Per savo gyvavimo laikotarpį bažnyčia ne kartą nukentėjo nuo gaisrų. Po 1605 metų gaisro, kuris sunaikino senąją medinę bažnyčią, ji buvo atstatyta, tačiau 1655 metais per švedų karą vėl sudegė. Dabartinė mūrinė bažnyčia buvo atstatyta po 1712 metų gaisro, funduojant Albrechtui Umiastovskiui.
Tarybiniais metais, 1963-aisiais, Senosios Žagarės bažnyčia buvo uždaryta, o Barboros Žagarietės palaikai išvežti nežinoma kryptimi. Bažnyčios pastatai buvo naudojami kaip grūdų sandėlis, o vėliau čia buvo įkurdintas Šiaulių „Aušros“ muziejaus filialas. Tik po nepriklausomybės atgavimo, 1994 metais, bažnyčia buvo restauruota ir vėl pašventinta.
Architektūriškai Žagarės II-oji Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia yra ne tik religinės, bet ir meninės vertės objektas. Ypač vertingi yra bažnyčios interjero elementai: didysis altorius, sakykla, baroko stiliaus procesijų altorėlis, taip pat šiuolaikiškai tapyti arba pertapyti Šv. Petro ir Šv. Pauliaus atvaizdai presbiterijoje. Sakralinių pastatų detalės liudija apie baroko meno raidą Lietuvoje ir rodo, kaip per amžius keitėsi ir tobulėjo sakralinė architektūra bei interjero menas.
Šiandien bažnyčia yra ne tik maldos namai, bet ir svarbus kultūros paveldo objektas, atspindintis tiek religinę, tiek istorinę Žagarės krašto praeitį. Kiekvieną sekmadienį čia vykstančios mišios suburia vietinius gyventojus ir svečius, norinčius prisiliesti prie šio ypatingo istorijos ir architektūros paminklo.
Bažnyčia buvo pastatyta 1712 metais ant vadinamojo Barboros kalnelio. Statybai naudotos mūro technologijos, specifinės to meto architektūriniams sprendimams. Bažnyčia išsiskiria savo renesanso stiliaus bruožais: stačiakampė halė su trimis navomis, kurias skiria mediniai profiliuoti stulpai, storos tinkuotos sienos, segmentinės arkos langai ir aukštas gotikinis stogas. Pagrindinis fasadas puošiamas trijų arkinių nišų kompozicija, suteikiančia pastatui monumentalių formų įspūdį.
Įdomi šios bažnyčios istorija siejasi su Barboros Umiastauskaitės (1628–1648) atminimu. Ji buvo Žagarės dvarininko Albrechto Umiastovskio dukra, kuri mirė labai jauna ir buvo palaidota bažnyčios kriptoje. Spėjama, kad jos gyvenimas ir mirtis turėjo didelį poveikį vietos bendruomenei, o jos garbei bažnyčioje buvo atkurtas simbolinis karstas.
Per savo gyvavimo laikotarpį bažnyčia ne kartą nukentėjo nuo gaisrų. Po 1605 metų gaisro, kuris sunaikino senąją medinę bažnyčią, ji buvo atstatyta, tačiau 1655 metais per švedų karą vėl sudegė. Dabartinė mūrinė bažnyčia buvo atstatyta po 1712 metų gaisro, funduojant Albrechtui Umiastovskiui.
Tarybiniais metais, 1963-aisiais, Senosios Žagarės bažnyčia buvo uždaryta, o Barboros Žagarietės palaikai išvežti nežinoma kryptimi. Bažnyčios pastatai buvo naudojami kaip grūdų sandėlis, o vėliau čia buvo įkurdintas Šiaulių „Aušros“ muziejaus filialas. Tik po nepriklausomybės atgavimo, 1994 metais, bažnyčia buvo restauruota ir vėl pašventinta.
Architektūriškai Žagarės II-oji Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia yra ne tik religinės, bet ir meninės vertės objektas. Ypač vertingi yra bažnyčios interjero elementai: didysis altorius, sakykla, baroko stiliaus procesijų altorėlis, taip pat šiuolaikiškai tapyti arba pertapyti Šv. Petro ir Šv. Pauliaus atvaizdai presbiterijoje. Sakralinių pastatų detalės liudija apie baroko meno raidą Lietuvoje ir rodo, kaip per amžius keitėsi ir tobulėjo sakralinė architektūra bei interjero menas.
Šiandien bažnyčia yra ne tik maldos namai, bet ir svarbus kultūros paveldo objektas, atspindintis tiek religinę, tiek istorinę Žagarės krašto praeitį. Kiekvieną sekmadienį čia vykstančios mišios suburia vietinius gyventojus ir svečius, norinčius prisiliesti prie šio ypatingo istorijos ir architektūros paminklo.
Galerija ir ištekliai
Negatyve įamžintas Žagarės II-osios Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios šoninis įėjimas.
Žagarės II-oji Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia pastatyta ant Barboros kalnelio. Bažnyčia garsėja Barboros Umiastauskaitės (1628–1648) atminimu.
Žagarės II-oji Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia.
Žagarės II-oji Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia pastatyta ant Barboros kalnelio. Bažnyčia garsėja Barboros Umiastauskaitės (1628–1648) atminimu.
Senosios Žagarės bažnyčia, kurioje ilsisi Šv.Barboros Žagarietės palaikai.