Apie bažnyčią
Šačių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia yra tikras architektūrinis perlas, garsinantis mažą Šačių kaimą Skuodo rajone. Jos istorija prasideda dar XVII amžiuje, kai 1670 m. pirmąją bažnyčią pastatė Jonas Volskis. Tai buvo medinė bažnytėlė, kuriai 1690 m. buvo dovanoti trys valakai žemės – tai rodo didelį vietos bendruomenės palaikymą ir norą turėti savo šventovę.
Bažnyčios istorija buvo permaininga: 1771 m. A. Sapiega pastatė naują medinę bažnyčią, kuri vėliau tapo pagrindu vietinei religinio gyvenimo bendruomenei. XIX amžiaus pradžioje, 1802 m., buvo įsteigta altarija, o 1806 m. pradėjo veikti parapinė mokykla, kas rodo bažnyčios svarbą ne tik religiniame, bet ir švietimo gyvenime. 1851 m. oficialiai įkurta parapija.
Mūrinės bažnyčios statyba prasidėjo kiek vėliau, tuo metu, kai Lietuvoje plito renesanso ir baroko stiliais puoštų bažnyčių statybos banga. Leidimas statyti mūrinę bažnyčią buvo gautas tik 1880 m., tačiau klebono Simono Lukoševičiaus iniciatyva dabartinė bažnyčia buvo pastatyta laikotarpiu nuo 1882 iki 1886 m. Šią gražią šventovę konsekravo žemaičių vyskupas sufraganas Aleksandras Kazimieras Beresnevičius.
Architektūriškai, Šačių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia yra stačiakampio plano dvibokštė mūrinė pastatas. Ji išsiskiria ne tik savo dydžiu, bet ir interjero detalių gausa. Viduje yra 23 langai, 6 durys, 14 meniškų stacijų, sakykla, bei trys altoriai. Didysis altorius, pastatytas 1891 m. klebono Ignaco Stankūno rūpesčiu, puošiamas dviem paveikslais: Šv. Jono Krikštytojo ir Marijos belaisvių globėjos. Šoniniai altoriai įrengti 1904 m., o bažnyčios vargonai, turintys 17 balsų, buvo įsigyti 1906 m.
Bažnyčios šventoriuje taip pat galima rasti kapą kunigo Vincento Senkaus, kuris po tremties gyveno Šatėse nuo 1956 m. iki savo mirties 1986 m. Senkus buvo ne tik dvasininkas, bet ir politinis tremtinys, prisidėjęs prie vietinės bendruomenės stiprinimo.
Šačių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia yra ne tik religinio gyvenimo centras, bet ir svarbi kultūrinė bei istorinė vieta, liudijanti apie ilgametę vietos bendruomenės ištikimybę tikėjimui ir tradicijoms.
Bažnyčios istorija buvo permaininga: 1771 m. A. Sapiega pastatė naują medinę bažnyčią, kuri vėliau tapo pagrindu vietinei religinio gyvenimo bendruomenei. XIX amžiaus pradžioje, 1802 m., buvo įsteigta altarija, o 1806 m. pradėjo veikti parapinė mokykla, kas rodo bažnyčios svarbą ne tik religiniame, bet ir švietimo gyvenime. 1851 m. oficialiai įkurta parapija.
Mūrinės bažnyčios statyba prasidėjo kiek vėliau, tuo metu, kai Lietuvoje plito renesanso ir baroko stiliais puoštų bažnyčių statybos banga. Leidimas statyti mūrinę bažnyčią buvo gautas tik 1880 m., tačiau klebono Simono Lukoševičiaus iniciatyva dabartinė bažnyčia buvo pastatyta laikotarpiu nuo 1882 iki 1886 m. Šią gražią šventovę konsekravo žemaičių vyskupas sufraganas Aleksandras Kazimieras Beresnevičius.
Architektūriškai, Šačių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia yra stačiakampio plano dvibokštė mūrinė pastatas. Ji išsiskiria ne tik savo dydžiu, bet ir interjero detalių gausa. Viduje yra 23 langai, 6 durys, 14 meniškų stacijų, sakykla, bei trys altoriai. Didysis altorius, pastatytas 1891 m. klebono Ignaco Stankūno rūpesčiu, puošiamas dviem paveikslais: Šv. Jono Krikštytojo ir Marijos belaisvių globėjos. Šoniniai altoriai įrengti 1904 m., o bažnyčios vargonai, turintys 17 balsų, buvo įsigyti 1906 m.
Bažnyčios šventoriuje taip pat galima rasti kapą kunigo Vincento Senkaus, kuris po tremties gyveno Šatėse nuo 1956 m. iki savo mirties 1986 m. Senkus buvo ne tik dvasininkas, bet ir politinis tremtinys, prisidėjęs prie vietinės bendruomenės stiprinimo.
Šačių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia yra ne tik religinio gyvenimo centras, bet ir svarbi kultūrinė bei istorinė vieta, liudijanti apie ilgametę vietos bendruomenės ištikimybę tikėjimui ir tradicijoms.
Galerija ir ištekliai
Šačių bažnyčios varpas.